Turinys:
- Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?
- Koks yra ribinis asmenybės sutrikimas?
- Kaip gali jaustis geriau?
- Kaip elgiatės su pasienio asmenybėmis?
Pasienio asmenybės sutrikimas yra psichologinė būklė, kai žmogui sunku valdyti savo emocijas. Šiai būklei, dar vadinama ribiniu asmenybės sutrikimu, paprastai būdingi pokyčiai nuotaika staigūs, nesaugūs ir sunkūs socialiniai santykiai.
Tačiau kaip ši būklė iš tikrųjų atrodo ir koks jausmas būti asmeniu, turinčiu ribinį asmenybės sutrikimą? Žemiau rasite atsakymą.
Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?
Remiantis Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas 2009 m. galima sakyti, kad asmuo turi ribinį asmenybės sutrikimą, jei jam pasireiškia penki ar daugiau simptomų. Šie simptomai yra:
- Turėkite nestabilių emocijų, pavyzdžiui, vieną dieną jausitės labai pasitikintys savimi, bet kitą dieną jausitės labai beviltiški. Keisti nuotaika nestabilų taip pat lydi tuštumos jausmas ir pyktis.
- Dažnai būna sunku užmegzti ir palaikyti santykius.
- Dažnai imkitės veiksmų negalvodami apie veiksmo riziką.
- Turi priklausomybės nuo kitų žmonių jausmą.
- Atlikti veiksmus, kurie gali pakenkti sau, arba galvoti ir planuoti sau žalingus veiksmus.
- Bijokite atstūmimo ar nerimo dėl vienatvės
- Dažnai tiki tuo, kas nėra tikra, arba mato ar girdi netikrą
Asmuo, turintis ribinę asmenybę, dažnai patiria kitus asmenybės sutrikimus, tokius kaip nerimas, valgymo sutrikimai (pvz., Nervinė anoreksija ir bulimija) ar priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.
Koks yra ribinis asmenybės sutrikimas?
Pasienio asmenybės sutrikimas yra sutrikimas, dėl kurio ligoniai beveik visada gali jaustis susirūpinę, nepilnaverčiai (nepilnaverčiai) ir baimingi.
Natūralu, kad jūs jaudinatės, pavyzdžiui, priimdami svarbius sprendimus. Tačiau jei ir toliau taip jautiesi, net jei nėra akivaizdžių veiksnių, gali būti ribinė asmenybė.
Na, įsivaizduokite laiką, kai susirinkote su šeima. Jūsų šeima linksmai šnekučiuojasi, garsiai juokiasi. Staiga jūs tiesiog pasijutote liūdnas ir sutrikęs, kodėl negalite tiesiog mėgautis atmosfera, kaip ir visi? Galų gale jūs kaltinate ir nekenčiate savęs.
Arba jūs ir draugas susitarėte kartu žiūrėti filmą kine. Deja, jūsų draugas pažadą atšaukė. Net jei jūsų draugė atšaukė dėl to, kad turėjo ką nors svarbaus padaryti, jūs negalite suvaldyti neigiamos minties, kad ji iš tikrųjų atšaukia, nes nenori su jumis išeiti.
Tokios mintys galų gale leidžia pasijusti tuščiam ir beviltiškam. Tarsi jūs esate vienas šiame pasaulyje ir niekas nesupranta, kaip jūs jaučiatės. Tačiau, kita vertus, jūs taip pat jaučiatės užlietas įvairių rūšių neigiamų emocijų. Atsiradus šiems jausmams, galite nesusivaldyti.
Kaip gali jaustis geriau?
Yra keletas patarimų žmonėms, turintiems pasienio asmenybės sutrikimų, kad jie galėtų jaustis geriau ir kontroliuoti. Peržiūrėkite šiuos patarimus, kai šio sutrikimo simptomai kartojasi.
- Fizinė veikla, tokia kaip šokiai, ėjimas, mankšta, namų valymas ar kita veikla, atitraukianti nuo dabartinių emocijų.
- Muzikos grojimas gali padėti tobulėti nuotaika . Leiskite linksmą muziką, kai liūdna, arba paleiskite raminančią muziką, kai jaučiate nerimą.
- Kalbėkitės ir pasakokite istorijas su žmogumi, kuriuo pasitikite.
- Darykite meditaciją.
- Atlikite kvėpavimo pratimus. Atsisėskite arba atsigulkite ramioje vietoje, tada ramiai, lėtai ir giliai įkvėpkite.
- Pakankamai išsimiegokite ir pailsėkite.
- Perskaityk įdomią knygą.
- Atpažinkite ir valdykite kiekvieną kylančią emociją, pavyzdžiui, laikydami dienoraštį.
- Maudykitės šiltai, ypač prieš miegą, jei taip pat turite nemigos.
Kaip elgiatės su pasienio asmenybėmis?
Psichoterapijos konsultacijos pas psichologą ar terapeutą gali padėti turintiems pasienio asmenybių. Psichoterapiją galima atlikti du kartus per savaitę. Psichoterapijos tikslas yra sumažinti gyvybei pavojingus veiksmus, padėti sureguliuoti emocijas, suteikti motyvaciją ir padėti pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapiją galima atlikti tiek individualiai, tiek grupėmis.
Remiantis žurnaluose atliktais tyrimais Pirminė psichiatrija tiems, kuriems buvo atlikta psichoterapija, buvo gera pažanga kuriant socialinius santykius, susilaikė nuo impulsyvumo ir pavojų bei kontroliavo emocijas po šešių mėnesių.