Turinys:
- Kas yra šizoafektinis sutrikimas?
- Kokie yra simptomai?
- Priežastis, kad asmuo gali patirti šizoafektinį sutrikimą
- Šizoafektinio sutrikimo diagnozė
- Šizoafektyvaus gydymo galimybės
„Schizoaffective“ yra psichinės ligos rūšis, kuri dažnai klaidingai vadinama „išprotėjusia“ ar apsėsta. Ribota prieiga prie sveikatos reiškia, kad daugelis žmonių, sergančių šizoafektine liga, negauna tinkamo gydymo. Išsamiau susipažinkite su šizoafektiniu sutrikimu šiame straipsnyje.
Kas yra šizoafektinis sutrikimas?
Šizoafektinis sutrikimas yra psichinis sutrikimas, kai asmuo patiria šizofrenijos simptomų, tokių kaip haliucinacijos ar kliedesiai, ir nuotaikos sutrikimo, pavyzdžiui, depresijos ar manijos, simptomų derinį.
Yra dviejų tipų psichinės ligos, kurioms būdingi šizofrenijos simptomai. Dviejų tipų šizoafektiniai sutrikimai yra dvipolis tipas kuri apima maniją ir didelę depresiją irdepresijos tipas kuris apima tik depresijos simptomus.
Kaip pranešė Mayo klinikos svetainė, skirtingai nuo kitų psichikos sutrikimų, šizoafektinius sutrikimus yra labai sunku suprasti. Kodėl sunku suprasti? Kadangi patys šizoafektyvūs simptomai yra skirtingi kiekvienam asmeniui, patiriančiam šį sutrikimą.
Šizoafektinis sutrikimas, kuris nėra iškart gydomas ir gydomas, sukels įvairių problemų atliekant kasdienes užduotis, įskaitant darbo produktyvumo ir mokyklos veiklos sumažėjimą dėl šios psichinės ligos simptomų.
Kokie yra simptomai?
Šizoafektinio sutrikimo simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, priklausomai nuo sutrikimo tipo, ar bipolinio, ar depresinio tipo. Šizoafektinį sutrikimą turintis asmuo paprastai patiria simptomų ciklą. Kartais būna sunkių šio sutrikimo simptomų, po kurių simptomai pagerėja. Šiuos simptomus paprastai parodo asmuo, turintis šizoafektinį sutrikimą:
- Kliedesiai. Netikrai supraskite tikrovės prasmę, kuri neatitinka tikrovės.
- Haliucinacijos. Dažnai girdi garsus ar mato dalykus, kurių nėra.
- Depresijos simptomai. Dažnai jaučiasi tušti, liūdni ir beverčiai.
- Nuotaikos sutrikimai. Staiga pasikeičia nuotaika arba padidėja energija, kuri neatitinka elgesio ar charakterio.
- Bendravimo sutrikimai. Jei bus pateiktas klausimas, jis atsakys tik į dalį klausimo ar net pateiks atsakymą, visiškai nesusijusį su klausimu.
- Negali atlikti kasdienės veiklos. Sumažėjo darbo našumas ir pasiekimai mokykloje.
- Nerūpi išvaizda. Asmuo, patyręs šį sutrikimą, negali savimi pasirūpinti ir nesirūpina švara.
Priežastis, kad asmuo gali patirti šizoafektinį sutrikimą
Tiesą sakant, ekspertai tiksliai nežino, kas sukelia šizoafektą. Manoma, kad ši būklė gali susidaryti dėl daugelio veiksnių, tokių kaip psichologiniai, fiziniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai. Tačiau manoma, kad yra keletas rizikos veiksnių, kurie prisidėjo prie šios būklės susidarymo, įskaitant:
- Genetiniai veiksniai šeimose, kuriose yra šizoafektinis sutrikimas, šizofrenija ar bipolinis sutrikimas.
- Patiriama per didelė įtampa, kuri gali sukelti simptomus.
- Psichoaktyvių ir psichotropinių vaistų vartojimas.
Asmuo, turintis šizoafektinį sutrikimą, turi didelę riziką:
- Savižudybė, bandymas nusižudyti ar mintys apie savižudybę.
- Jautiesi izoliuotas nuo supančios aplinkos.
- Konfliktas su šeima ar kitais žmonėmis.
- Nedarbas.
- Nerimo sutrikimai.
- Lengvai įsitraukia į piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais.
- Sveikatos problemos.
- Skurdas ir benamystė.
Šizoafektinio sutrikimo diagnozė
Šizoafektinis poveikis yra psichikos sutrikimas, todėl tyrimą turi atlikti psichiatras arba psichiatras. Norėdami nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymą, gydytojas ar psichiatras paprastai atlieka seriją bandymų, kurie apima:
- Fizinis testas
- Psichologinis paciento vertinimas
- Kompiuterinė tomografija
- MRT
- Kraujo tyrimas
KT nuskaitymas ar MRT tyrimas šizoafektiniais atvejais yra skirtas nustatyti bet kokius smegenų ir centrinės nervų sistemos struktūros sutrikimus. Tuo tarpu atliekami kraujo tyrimai, siekiant įsitikinti, kad paciento simptomai nėra dėl narkotikų, alkoholio ar kitų sveikatos sutrikimų.
Šizoafektyvaus gydymo galimybės
Šizoafektinio gydymo gydymas iš tikrųjų skirsis priklausomai nuo simptomų tipo ir sunkumo. Kai kuriais atvejais gali prireikti laikino buvimo ligoninėje. Nors ilgalaikis reguliariai atliekamas gydymas taip pat gali padėti kontroliuoti šios ligos simptomus.
Žmonės, turintys šizoafektinį sutrikimą, paprastai gauna vaistų, psichologinės terapijos ir kasdienių įgūdžių lavinimo derinius.