Psichoterapija: apibrėžimas, nauda, ​​procedūros ir kt. sveiki sveiki

Psichoterapijos apibrėžimas

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija, dar vadinama pokalbio terapija ar psichologine terapija, yra metodas, dažniausiai naudojamas įvairiems psichikos sutrikimams ir emocinėms problemoms gydyti. Šį metodą teikia profesionalus terapeutas, kuris specializuojasi psichinės sveikatos srityje, pavyzdžiui, psichologas ar psichiatras.

Taikydamas šią terapiją, terapeutas nustatys ir pakeis jūsų jausmus, emocijas ir nuotaiką, mintis ir elgesį, kurie jus erzina ir sukelia depresiją. Jūsų terapeutas taip pat padės išmokti kontroliuoti savo gyvenimą ir sveikiau bei efektyviau spręsti sudėtingas situacijas.

Tokiu būdu galite pagerinti savo savijautą ir turėti naujų įgūdžių bei įpročių, sprendžiant įvairius ateityje kylančius iššūkius.

Būklės, kurioms reikalinga psichoterapija

Kam reikalinga psichoterapija?

Psichoterapija yra terapijos rūšis, paprastai naudojama kaip būdas gydyti psichinius ar psichologinius sutrikimus. Kai kurie psichikos sutrikimų tipai, kurie paprastai gydomi psichikos ir proto terapija, yra šie:

• Nerimo sutrikimai ar nerimo sutrikimas , kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS), fobijos, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir kiti nerimo sutrikimų tipai.
• Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar bipolinis sutrikimas (bipolinis sutrikimas).
• Priklausomybės, tokios kaip alkoholizmas ar priklausomybė nuo narkotikų.
• Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija.
• Asmenybės sutrikimai, tokie kaip ribinis asmenybės sutrikimas (ribinis asmenybės sutrikimas).
• Šizofrenija ar kiti sutrikimai, dėl kurių asmuo negali atskirti fantazijos ir realybės (psichozė).

Nors tai psichinių ligų sinonimas, ne visi psichologinę terapiją atliekantys žmonės turi psichikos sutrikimų. Būtent tai dažnai daugelis žmonių nesupranta, todėl atsiranda įvairių mitų apie psichoterapiją, vienas iš kurių yra tai, kad ši terapija skirta tik psichikos ligoms ar pašėlusiems žmonėms.

Iš tikrųjų psichoterapija nėra vienintelis būdas padėti išgydyti psichines ligas. Tačiau šią terapiją taip pat galima naudoti tiems, kurie nori geriau suprasti save ar rasti būdų, kaip išspręsti savo gyvenimo problemas, stresus ar konfliktus. Toliau pateikiami keli požymiai ar skundai, kuriems gali prireikti psichoterapijos:

• Jaučiate pernelyg didelį ir užsitęsusį liūdesį ir beviltiškumą.
• Problema nebuvo išspręsta, nors mes stengėmės iš visų jėgų padėdami artimiausiems žmonėms.
• Sunkumas susikaupti ir atlikti kasdienę veiklą.
• Tiek jaudinkis ir jaudinkis, kad nesugebi mąstyti pozityviai.
• Parodykite neigiamą elgesį, pvz., Dirglumą, besaikį alkoholio vartojimą ar agresyvumą, kuris kenkia jums ar kitiems.
• Rodo tam tikrų įpročių ar simptomų pasikeitimą, pavyzdžiui, dietos pasikeitimą (įskaitant emocinis valgymas) ir miegas, energijos trūkumas ar nesidomėjimas veikla, kuri jums patinka.

Paprastai šiuos požymius dažniausiai patiria žmogus, patyręs sunkų stresą ar psichologines traumas, pavyzdžiui, netekęs artimo žmogaus, susidūręs su skyrybomis, praradęs darbą, turėdamas santykių ar šeimos problemų, turėdamas lėtinę fizinę ligą, veikiančią psichologines sąlygas ir kiti.

Negana to, psichoterapijos kartais reikia tam, kuris turi šeimos narių ar vaikų, turinčių tam tikrų psichinių sąlygų. Paprastai to reikia norint žinoti, kaip padėti ir gydyti kitus psichikos sutrikimų turinčius žmones.

Psichoterapijos nauda

Kokią naudą galite gauti iš psichoterapijos?

Psichoterapija nėra būdas sustabdyti įvykius, sukeliančius stresą žmogui. Tačiau ši psichikos terapija gali padėti geriau suprasti save ir suteikti jėgų sveikiau spręsti stresą ar kitas psichologines problemas.

Be to, čia yra keletas kitų privalumų, kuriuos galite gauti atlikdami psichoterapiją:

• Konfliktų su sutuoktiniais ar kitais žmonėmis sprendimas.
• Malšina nerimą ar stresą dėl tam tikrų įvykių ar situacijų.
• Susidorojimas su geresniu gyvenimo gyvenimu po didelio įvykio, kuris keičia gyvenimą, pavyzdžiui, skyrybų, artimo žmogaus mirties ar darbo praradimo.
• Išmokite valdyti nesveiką reakciją į problemą, pvz., Pyktį (sujaudinimą) ar agresyvų elgesį.
• Būkite psichiškai stiprūs ir sveiki, susidūrę su rimtomis ir lėtinėmis fizinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip vėžys ar diabetas.
• Pasveikimas po fizinės ar seksualinės prievartos, t smurtiniai santykiai, ar trauma patyrus smurtą.
• Geriau miegokite, ypač jei turite nemigos.

Pranešus iš Mayo klinikos, kai kuriais atvejais psichoterapija yra tokia pat veiksminga kaip ir vaistai psichologinėms problemoms gydyti, pavyzdžiui, antidepresantai. Tačiau vien psichoterapija gali neišspręsti jūsų psichinės sveikatos problemų. Jums taip pat gali prireikti psichinės terapijos kartu su kitais vaistais ar gydymo būdais.

Psichoterapijos rūšys

Psichoterapijai būdingi skirtingi požiūriai. Paprastai terapeutas naudos vieną ar kelių būdų derinį, geriausiai atitinkantį jūsų būklę. Čia pateikiamos psichoterapijos rūšys:

• Kognityvinė ir elgesio terapija (CBT)

Bihevioristinėje ir kognityvinėje terapijoje (pažintinis - elgesio terapija / CBT), jums padės nustatyti nesveiko mąstymo modelius ar elgesį, kurie yra jūsų gyvenimo problemų šaltinis. Tada jūs turite įprasti formuoti naujus, geresnius minties modelius ir elgesį.

Šio tipo terapija paprastai taikoma gydant įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai ar sutrikimai, susiję su traumomis.

• Psichodinaminė ir psichoanalitinė terapija

Šio tipo terapija paskatina pažvelgti giliau į savo pasąmonę. Jūs būsite pakviesti ištirti įvairius įvykius, problemas ar netinkamas mintis, apie kurias nežinojote, kad tai paveikė jūsų elgesį ir psichinę sveikatą.

Tada terapeutas padės jums pakeisti neteisingus minties modelius, kad galėtumėte geriau susidoroti su problema.

• Tarpasmeninė terapija

Tarpasmeninė terapija yra trumpalaikės psichoterapijos rūšis. Šio tipo terapija padeda įvertinti ir suprasti, kaip jūs bendraujate su kitais žmonėmis, tokiais kaip šeima, draugai ar bendradarbiai. Nuo šiol būsite jautresnis bendraudamas ar spręsdamas konfliktus su kitais žmonėmis.

• Priėmimo ir įsipareigojimų terapija (ACT)

Kad galėtumėte sveikiau spręsti problemas, būsite mokomi suvokti ir priimti visus savo jausmus ir mintis, užuot juos neigę ar vengdami. Po to jūs turite įsipareigoti jį pakeisti.

• Dialektinė elgesio terapija

Dialektinė ar elgesio terapija dialektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos rūšis, mokanti teigiamo elgesio padėti valdyti stresą, kontroliuoti emocijas ir pagerinti jūsų santykius su kitais žmonėmis

• Palaikomoji psichoterapija

Šio tipo terapijoje jums padės terapeutas, kad nustatytų įtemptus įvykius, kurie turi įtakos jūsų psichinei sveikatai ir sustiprina jūsų sugebėjimą įveikti tą stresą ir įvairias sunkias situacijas, kurios gali kilti.

• Šeimos terapija

Šeimos terapija siekiama pagerinti jūsų santykius su šeima. Ši terapija bus atliekama ne tik jums, bet ir visiems jūsų šeimos nariams.

• Hipnoterapija

Hipnoterapija yra terapijos rūšis, atliekama naudojant hipnozę. Šio tipo terapija gali kontroliuoti nepageidaujamą elgesį ir mintis, kad padėtų geriau įveikti nerimą ar skausmą. Paprastai jausitės ramesni, atsipalaidavę ir atviresni, kai būsite hipnozė.

Pasirengimas prieš psichoterapiją

Prieš pradėdami psichologinę terapiją, turite atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus. Tai yra trys dalykai:

• Raskite tinkamą terapeutą

Prieš pradedant psichoterapiją, be abejo, turite susirasti terapeutą, kuris tinka jūsų problemai ir kuriuo pasitiki. Galite to ieškoti patys atitinkamoje profesinėje asociacijoje, bet taip pat galite kreiptis į gydytoją, sveikatos draudimą, draugus ar kitus patikimus šaltinius.

Nepamirškite patikrinti psichoterapeuto, į kurį ketinate kreiptis, išsilavinimo, išsilavinimo, atestacijos ir licencijavimo ar licencijavimo. Psichoterapeutų, iš kurių galima rinktis, pavyzdžiai yra psichiatrai, psichologai, patarėjai, santuokos ir šeimos terapeutai, kurie padės išspręsti santuokos problemas, ar kiti specialistai, turintys licenciją gydyti psichinės sveikatos problemas.

• Sužinokite išlaidas

Antras žingsnis - išsiaiškinti, kokias išlaidas patirsite, ir mokėjimo galimybes. Jei turite sveikatos draudimą, taip pat sužinokite, ar turimos sveikatos draudimo išmokos padengs psichoterapiją, kurią atliksite, įskaitant tai, kiek psichoterapijos užsiėmimų atliksite.

• Skundų ar rūpesčių atstatymas

Gali tekti iš naujo nurodyti problemas, kuriomis pasidalinsite su terapeutu. Tai gali padėti suprasti bendrą jūsų turimą problemą, kad jūs ir jūsų terapeutas galėtų rasti veiksmingesnius gydymo būdus.

Be išsamių skundų, taip pat galite parengti klausimų, susijusių su psichoterapijos seansais, kurie jums bus atliekami, sąrašą, pvz., Kiekvieno užsiėmimo trukmę (trukmę) ir kiek seansų jums reikia atlikti.

Psichoterapijos procedūros

Ką veiksite jūs ir jūsų terapeutas, kai prasidės psichoterapijos procedūra?

Nepaisant tipo, psichoterapiją galima atlikti individualiai, su partneriu, šeima ar tam tikra grupe. Ši terapija gali būti trumpalaikė (tik kelios sesijos), neatidėliotinas problemos sprendimas arba ilgalaikis (iki mėnesių ar metų). Tai priklauso nuo problemos sudėtingumo, simptomų sunkumo, kiek laiko problema buvo ir kaip greitai jūs progresuojate.

Pirmojo užsiėmimo metu terapeutas surinks informaciją apie jus, jūsų turimas problemas, psichoterapijos priežastis ir poreikius. Jūsų taip pat gali būti paprašyta užpildyti formas apie jūsų dabartinę ir buvusią fizinę ir emocinę sveikatos būklę.

Tai taip pat apima bet kokią psichinės sveikatos istoriją, kurią turi jūsų šeima, kaip ši problema veikia jūsų kasdienį gyvenimą, ir socialinę paramą, įskaitant šeimą, draugus ar artimuosius, iki šiol.

Iš diskusijos rezultatų ir formos užpildymo jūs ir terapeutas nustatysite tinkamos terapijos tipą, terapijos tikslą, kiek sesijų reikia ir kiekvienos sesijos trukmę. Tačiau taip pat reikėtų suprasti, kad kartais terapeutas užtrunka keletą seansų, kad suprastų visą situaciją ir sužinotų, kokia terapijos rūšis jums tinka.

Paprastai kiekviena sesija gali trukti 45–60 minučių. Jums gali tekti susitikti terapeuto kabinete ar klinikoje kartą per savaitę arba ligoninėje, jei jums reikalinga intensyvi hospitalizacija jūsų būklei gydyti.

Kas nutiks psichoterapijos užsiėmimų metu?

Psichoterapijos sesijos metu terapeutas paprastai skatins jus kalbėti apie jus varginančias mintis ir jausmus. Terapeutas taip pat padės jums labiau pasitikėti savimi, būti atviresniems ir patogesniems kalbant apie jus jaudinančius dalykus.

Procedūros metu galite verkti, jaustis susierzinę ar net pykti dėl emocijos, kai kalbate apie savo būseną. Tai normalu, nes psichoterapija apima intensyvias emocines diskusijas.

Tiesą sakant, kai kurie žmonės gali pasijusti net fiziškai išsekę pasibaigus sesijai. Nesijaudinkite, tačiau terapeutas padės jums išspręsti šiuos jausmų ir emocijų protrūkius.

Aprašęs jūsų būklę, terapeutas gali paprašyti jūsų atlikti „namų darbus“. Paprastai tai yra specifinė veikla, padedanti lavinti įgūdžius, kurių išmokote sesijos metu.

Laikui bėgant jūsų „namų darbai“ ir diskusijos su terapeutu gali padėti pakelti nuotaiką ir pakeisti mąstymą bei elgesį, susidorojant su įvairiomis problemomis.

Psichoterapijos rezultatai

Kokių rezultatų sulauksite dėl psichoterapijos?

Reikėtų suprasti, kad jūs visiškai neatsigausite nuo psichinės būklės ar psichologinių problemų, kurias turite. Tačiau iš šios proto ir sielos terapijos rezultatų jūs įgysite jėgų ir įgūdžių, kad galėtumėte sveikiau spręsti įvairias problemas. Ateityje taip pat galite gyventi geriau.

Tam tikrais atvejais terapeutas gali patarti kreiptis į gydytoją. Tai siekiama išsiaiškinti, ar yra kitų ligų, kurios gali būti jūsų būklės pagrindas, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai. Jums taip pat gali tekti vartoti kitokius vaistus, kad gydytumėte šią sveikatos būklę. Dėl tinkamo gydymo pasitarkite su savo gydytoju ir psichinės sveikatos specialistu.

Kaip maksimaliai išnaudoti psichoterapiją?

Norėdami gauti kuo daugiau naudos iš savo psichologinės terapijos, yra keletas patarimų ar būdų:

• Būkite sąžiningas ir atviras su terapeutu.
• Būkite aktyvus terapijos dalyvis.
• Neskubėkite ir įpraskite terapijos užsiėmimus, nes ši psichikos terapija gali trukti kelis mėnesius.
• Jei tai neveikia, pasitarkite su kitų rūšių terapija ar metodais, kurie gali būti naudingesni.

Psichoterapijos keliama rizika

Paprastai psichoterapijos rizika yra labai maža. Galite tiesiog jaustis nepatogiai, kai reikia kalbėti apie seną patirtį, jausmus ar žaizdas, kurios buvo tokios skausmingos. Tačiau šią riziką galite sumažinti, jei dirbate su kvalifikuotu terapeutu, kuris gali patenkinti jūsų poreikius.