Subduralinė hematoma ir bulius; sveiki sveiki

Apibrėžimas

Kas yra subduralinė hematoma?

Subduralinė hematoma arba dar vadinama subduraline kraujavimu yra būklė, kai kraujas smegenyse kaupiasi tarp 2 sluoksnių: arachnoidinio sluoksnio ir dura arba meningealinio sluoksnio. Ši būklė gali būti ūmus slapyvardis staiga arba lėtinis slapyvardis atsiranda lėtai. Labai didelė arba ūminė hematoma (kraujo surinkimas) gali sukelti aukštą slėgį kaukolės viduje. Dėl to gali būti suspaudimas ir smegenų audinio pažeidimas. Ši būklė gali kelti pavojų gyvybei.

Kaip dažnai pasitaiko subduralinė hematoma?

Subdurinė hematoma būdinga žmonėms, patyrusiems galvos traumą, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat sukelia didesnę subdurinės hematomos riziką dėl nelaimingų atsitikimų ar kritimų. Ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientams. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į gydytoją.

Požymiai ir simptomai

Kokie yra subduralinės hematomos požymiai ir simptomai?

Subduralinės hematomos simptomai priklauso nuo to, kiek rimta yra jūsų trauma, nuo hematomos dydžio ir vietos. Simptomai gali pasireikšti iškart arba praėjus kelioms savaitėms po traumos. Kai kurie žmonės po traumos pirmą kartą atrodo gerai (aiškus intervalas). Tačiau slėgis smegenims gali sukelti:

• Sąmonės lygio praradimas ar pasikeitimas
• Gag
• Galvos skausmas
• Apsvaigęs
• Dezorientacija
• Pokalbių klegesys
• Amnezija
• Priepuoliai
• Asmenybė keičiasi
• Nenormalus kvėpavimas
• Sunkumas vaikščioti
• Silpnumas vienoje kūno pusėje.

Lėtinės ir poūmės hematomos dažnai sukelia galvos skausmą, silpnumą, lėtą mąstymą, kalbos sutrikimus, sutrinka judrumas ir sumišimas.

Jei ši būklė atsiranda kūdikiui, simptomai gali būti:

• Ryški fontanelė (minkšta kūdikio kaukolės dalis)
• Sunkumas valgyti
• Priepuoliai
• Padidėjęs galvos apimtis
• Visada atrodykite mieguistas, dar žinomas kaip vangumas
• Lengva supykti
• Nuolatinis vėmimas.

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikro simptomo, kreipkitės į gydytoją.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Intrakranijinė hematoma gali būti pavojinga gyvybei. Skubus medicininis gydymas dažnai yra būtinas.

Kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• • Jūs prarandate sąmonę

• Jums pasireiškia požymiai ir simptomai, rodantys intrakranijinę hematomą.

Jei turite kokių nors aukščiau išvardytų požymių ar simptomų, ar turite kitų klausimų, kreipkitės į gydytoją. Kiekvieno kūnas yra skirtingas. Visada kreipkitės į gydytoją, kad gydytumėte savo sveikatos būklę.

Priežastis

Kokios yra subduralinės hematomos priežastys?

Subduralinė hematoma dažniausiai yra rimtos galvos traumos rezultatas. Kraujavimas greitai užpildo smegenų sritį, suspaudžia smegenų audinį ir sukelia ūminę subduralinę hematomą.

Subdurinės hematomos taip pat gali atsirasti po labai nedidelių galvos traumų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes venos dažnai būna ištemptos dėl smegenų atrofijos (susitraukimo) ir yra labiau linkusios susižeisti. Ši būklė gali nepastebėti nuo kelių dienų iki savaičių ir vadinama „lėtine“ subduraline hematoma.

Rizikos veiksniai

Kas padidina mano riziką susirgti subduraline hematoma?

Yra daug subduralinės hematomos rizikos veiksnių, būtent:

• Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai, pvz., Aspirinas)
• Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu
• Medicininė būklė, dėl kurios kraujas blogai krešėja
• Nukrito daug kartų
• Pakartotinės galvos traumos
• Labai jaunas ar labai senas

Rizikos veiksnių neturėjimas nereiškia, kad negalite susirgti subduraline hematoma. Pirmiau minėti veiksniai yra tik orientaciniai. Norėdami gauti daugiau informacijos, turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Vaistai ir vaistai

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Kaip diagnozuojama subduralinė hematoma?

Gydytojas gali nustatyti diagnozę klausydamas širdies plakimo. Kraujas, nenormaliai tekantis per mitralinį vožtuvą ir keliantis garsą, vadinamas ūžesiu. Stetoskopo pagalba gydytojas gali išgirsti ūžesio garsą. Šniokštimo laikas ir vieta padeda gydytojui žinoti, kuris vožtuvas yra paveiktas. Širdies sonograma (echodiograma) gali patvirtinti diagnozę. Kiti tyrimai gali būti krūtinės ląstos rentgenograma ir elektrokardiografija (EKG).

Kaip gydyti subduralinę hematomą?

Jei sergate lengva ar vidutinio sunkumo mitralinio vožtuvo stenoze be simptomų, gydytojas rekomenduos reguliariai tikrintis, ar vystosi mitralinis vožtuvas.

Gydymas priklauso nuo hematomos rezultatų, simptomų, dydžio ir vietos bei nuo to, ar hematoma yra ūminė, ar lėtinė.

Namų gynimo priemonės

Kokie yra gyvenimo būdo pokyčiai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima padaryti gydant subduralinę hematomą?

Štai gyvenimo būdo ir namų gynimo priemonės, kurios gali padėti gydyti subduralinę hematomą:

• Reguliariai tikrinkite savo ligos eigą ir sveikatos būklę.
• Vykdykite gydytojo nurodymus.
• Palaikykite sveikus dantis. Valykite ir valykite dantis bei reguliariai lankykitės pas odontologą.
• Pakeiskite savo mitybą. Apribokite druskos vartojimą.
• Palaikykite sveiką kūno svorį.
• Sumažinkite kofeino vartojimą.
• Pasimankštink.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.