Turinys:
- Hemoraginio insulto apibrėžimas
- 1. Intracerebrinis kraujavimas
- 2. Subarachnoidinis kraujavimas
- Kaip dažnai pasitaiko hemoraginis insultas?
- Hemoraginio insulto požymiai ir simptomai
- Intracerebrinio kraujavimo simptomai
- Subarachnoidinio kraujavimo simptomai
- Hemoraginio insulto priežastys
- 1. Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
- 2. Aneurizmos
- 3. Smegenų amiloidinė angiopatija
- 4. arterijos apsigimimas (AVM)
- 5. Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai)
- Hemoraginio insulto rizikos veiksniai
- 1. Senatvė
- 2. Lytis
- 3. Anamnezėje padidėjęs kraujospūdis
- 4. Šeimos anamnezėje buvo insulto ar širdies problemų
- 5. Rūkymo įpročiai ar pasyvūs rūkymai
- 6. Aukštas cholesterolio kiekis
- 7. Turėjote miego apnėjos sutrikimų
- 8. Nesveikas gyvenimo būdas
- 9. Hormonų terapija arba kontraceptinės tabletės
- Hemoraginio insulto komplikacijos
- 1. Paralyžiuotas
- 2. Sunku kalbėti ar ryti
- 3. Atminties praradimas ir sunku mąstyti
- 4. Emocinės problemos
- 5. Skausmas ar skausmas
- Hemoraginio insulto diagnostika ir gydymas
- Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant hemoraginį insultą?
- 1. Kraujo tyrimas
- 2. KT nuskaitymas
- 3. MRT tyrimas
- 4. Karotidų ultragarsas
- 5. Smegenų angiograma
- 6. Echokardiograma
- Kokie yra įprasti hemoraginio insulto gydymo būdai?
- Hemoraginio insulto prevencija
- 1. Gyvenkite sveikiau
- 2. Reguliariai mankštinkitės
- 3. Venkite rūkymo ir alkoholio vartojimo
- 4. Įveikti miego sutrikimus
Hemoraginio insulto apibrėžimas
Hemoraginis insultas (hemoraginis insultas) yra tam tikro tipo insultas, atsirandantis, kai smegenų kraujagyslė nuteka ar plyšta.
Dėl šios būklės gali būti pažeistos smegenų ląstelės, todėl sutriks smegenų veikla. Tai taip pat rizikuoja sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą.
Šis kraujavimas gali atsirasti smegenyse arba išoriniame smegenų sluoksnyje, tiksliau tarp smegenų ir kaukolės. Palyginti su išeminiais insultais, hemoraginiai insultai būna rečiau.
Šis kraujavimo insultas yra suskirstytas į du tipus:
1. Intracerebrinis kraujavimas
Intracerebrinis kraujavimas yra tam tikras hemoraginis insultas, atsirandantis dėl to, kad smegenyse yra pažeistos kraujagyslės.
Jei turite aukštą kraujospūdį, vartojate alkoholį ir vartojate nelegalius narkotikus, rizika patirti šią būklę tikrai padidės.
Iš tikrųjų kiti insulto tipai gali virsti intracerebriniu kraujavimu, įskaitant insultus, atsirandančius be kraujavimo, pavyzdžiui, trombozinius ir embolinius insultus.
2. Subarachnoidinis kraujavimas
Tuo tarpu subarachnoidinis kraujavimas yra kraujagyslių pažeidimas, dėl kurio kraujas kaupiasi smegenų paviršiuje. Tai reiškia, kad kraujavimas vyksta ne smegenyse, bet išoriniame smegenų sluoksnyje arba erdvėje tarp smegenų ir kaukolės.
Kai kraujas maišosi su stuburo skysčiu, smegenys patiria spaudimą, dėl kurio staiga atsiranda galvos skausmas. Tai gali būti subarachnoidinio kraujavimo žymuo.
Kaip dažnai pasitaiko hemoraginis insultas?
Insultą galima suskirstyti į dvi rūšis: išeminį insultą ir hemoraginį insultą. Hemoraginis insultas yra retas tipas. Šis tipas užima tik apie 20% visų insulto atvejų, tačiau yra pavojingesnis ir gali sukelti mirtį.
Kasmet šia liga serga net 15 milijonų žmonių. Iš jų apie 5 milijonai sergančiųjų turi nuolatinę negalią, o dar 5 milijonai žmonių mirė.
Šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai, būtent 55 metų ir vyresni. Tačiau yra ir keletas hemoraginio insulto atvejų, pasitaikiusių jaunesniems pacientams. Iš tikrųjų vaikams gali pasireikšti insultas.
Hemoraginio insulto požymiai ir simptomai
Hemoraginio insulto požymiai ir simptomai kiekvienam pacientui skiriasi. Tai priklauso nuo insulto tipo ir jo sunkumo.
Intracerebrinio kraujavimo simptomai
Šio tipo intracerebrinio hemoraginio insulto simptomai visada atsiranda, kai pacientas yra sąmoningas. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia be įspėjimo, tačiau laikui bėgant jie gali pablogėti.
Šio kraujavimo simptomai sustiprės vos per 30–90 minučių. Simptomai yra:
- Staiga atsiradęs silpnumas.
- Bet kurios kūno dalies tirpimas ar paralyžius.
- Sunku kalbėti.
- Negali tinkamai kontroliuoti akių judesio.
- Gag.
- Negali vaikščioti.
- Netaisyklingas kvėpavimas.
- Alpimas
- Koma.
Subarachnoidinio kraujavimo simptomai
Paprastai kraujavimas po subarachnoidu atsiranda dėl kraujagyslės, kuri plyšta po patinimų. Simptomai yra:
- Staigiai atsirandantys ir labai skausmingi galvos skausmai.
- Sąmonės netekimas.
- Pykinimas kartu su vėmimu.
- Negalėdamas spoksoti į per ryškią šviesą.
- Kaklas jaučiasi standus.
- Apsvaigęs.
- Sumišimas.
- Priepuoliai.
- Savimonės praradimas.
Hemoraginio insulto priežastys
Hemoraginius insultus paprastai sukelia kelios sveikatos problemos ar būklės. Šios yra hemoraginio insulto priežastys:
1. Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
Aukštas kraujospūdis ar hipertenzija yra dažniausia hemoraginio insulto priežastis, ypač intracerebrinio tipo.
Hipertenzija gali atsirasti dėl anomalijų ar inkstų problemų ar vartojant tam tikrus vaistus. Tačiau kai kuriais atvejais ši būklė neturi jokios priežasties arba atsiranda staiga.
2. Aneurizmos
Aneurizmos yra arterijos sienelių padidėjimas arba uždegimas. Arterijos sienos išretėja ir tampa silpnos, todėl gali atsirasti išsiplėtimas.
Ši būklė gali būti gimus (įgimta), arba ji gali išsivystyti laikui bėgant, ypač jei anksčiau sirgote hipertenzija.
3. Smegenų amiloidinė angiopatija
Amiloidinė angiopatija yra būklė, kai amiloidiniai baltymai kaupiasi smegenų kraujagyslėse. Tai gali sukelti žalą, todėl gali atsirasti kraujavimas.
Amiloidinė angiopatija dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms.
4. arterijos apsigimimas (AVM)
Arterijos apsigimimai arba AVM yra būklė, kai kraujagyslių grupės augimas yra nenormalus. Tai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant smegenis.
AVM dažniausiai atsiranda gimus. Jei AVM yra smegenyse, yra kraujavimo pavojus.
5. Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai)
Kai kurie žmonės, vartojantys vaistus, kad sumažintų kraujo krešulių riziką, iš tikrųjų gali patirti kraujavimą į smegenis.
Kitos galimybės, galinčios sukelti kraujavimą į smegenis, yra šios:
- Galvos trauma.
- Sutrinka kraujotaka.
- Nelegalių narkotikų, tokių kaip kokainas, vartojimas.
Hemoraginio insulto rizikos veiksniai
Hemoraginis insultas yra būklė, galinti paveikti bet kokio amžiaus žmones. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti šios ligos atsiradimo riziką.
Turėdami vieną ar kelis rizikos veiksnius, dar nereiškiate, kad tikrai sirgsite šia liga. Taip pat yra tikimybė, kad susirgsite šia liga, net jei neturite jokių rizikos veiksnių.
Šie rizikos veiksniai gali sukelti kraujavimą smegenyse:
1. Senatvė
Šia liga dažniau serga pagyvenę pacientai, būtent 55 metų ir vyresni.
2. Lytis
Šia liga taip pat serga daugiau moterų nei vyrų.
3. Anamnezėje padidėjęs kraujospūdis
Jei turite arba dažnai kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio (hipertenzijos), turite didesnę tikimybę patirti šį insultą.
4. Šeimos anamnezėje buvo insulto ar širdies problemų
Jei kas nors iš jūsų šeimos yra patyręs insultą ar anksčiau sirgęs širdies priepuoliu, rizika patirti insultą taip pat yra didesnė.
5. Rūkymo įpročiai ar pasyvūs rūkymai
Žmonėms, kurie aktyviai rūko ir kurie dažnai susiduria su šalutiniais dūmais, yra didesnė insulto rizika.
6. Aukštas cholesterolio kiekis
Aukštas cholesterolio kiekis taip pat prisideda prie žmogaus galimybių kentėti nuo hemoraginio insulto.
7. Turėjote miego apnėjos sutrikimų
Miego apnėjos sutrikimas yra būklė, kai miegant dažnai kvėpavimas nutrūksta. Dėl šios būklės gali padidėti insulto ar smegenų kraujavimo rizika.
8. Nesveikas gyvenimo būdas
Jei nesportuojate, dažnai vartojate alkoholį ir turite antsvorio, didesnė tikimybė patirti hemoraginį insultą.
9. Hormonų terapija arba kontraceptinės tabletės
Moterys, vartojančios kontraceptines tabletes arba vartojančios estrogenų hormonų terapiją, ateityje dažniau serga šia liga.
Hemoraginio insulto komplikacijos
Hemoraginis insultas gali sukelti laikiną ar nuolatinę negalią, atsižvelgiant į tai, kiek laiko smegenyse neteko kraujo tekėjimo ir kuri smegenų dalis buvo paveikta.
Galimos hemoraginio insulto komplikacijos yra:
1. Paralyžiuotas
Insultas gali sukelti vienos ar kelių kūno dalių paralyžių. Paprastai tai įvyksta tik vienoje kūno pusėje, todėl galite prarasti tam tikrų raumenų kontrolę.
Ši būklė gali sutrikdyti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, valgyti, vaikščioti ir persirengti. Tai reiškia, kad visko negalite padaryti patys.
2. Sunku kalbėti ar ryti
Insultas taip pat gali paveikti burnos ir gerklės raumenų kontrolę. Jums gali pasunkėti rijimas (disfagija), kalbėjimas (dizartrija) ir net sunku bendrauti su kasdiene kalba (afazija).
3. Atminties praradimas ir sunku mąstyti
Ši būklė taip pat sukelia kai kuriems sergantiems dalinį atminties praradimą. Kai kuriems taip pat sunku mąstyti, susikaupti, priimti sprendimus ir suprasti paprastas sąvokas.
4. Emocinės problemos
Insultą turintiems žmonėms taip pat gali būti sunku suvaldyti emocijas, todėl jie linkę į depresiją.
5. Skausmas ar skausmas
Šia liga sergantys žmonės taip pat gali jausti keistus pojūčius savo kūno dalyse, pradedant dilgčiojimu, skausmu ir baigiant skausmu. Kai kurie žmonės taip pat skundžiasi jautrumu temperatūros pokyčiams.
Hemoraginio insulto diagnostika ir gydymas
Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.
Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant hemoraginį insultą?
Hemoraginio insulto diagnozė yra būtina, kad medicinos komanda ir gydytojai galėtų sužinoti tinkamą gydymo tipą, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies.
Visų pirma, gydytojas paklaus jūsų simptomų, ligos istorijos, kurią turite jūs ir jūsų šeimos nariai, ir patikrins jūsų kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Po to gydytojas taip pat gali naudoti instrumentą, vadinamą oftalmoskopu, kad patikrintų, ar nėra kraujo krešulių akies gale.
Štai keli papildomi tyrimai, kuriuos gydytojas paskirs, jei įtariate, kad patyrėte hemoraginį insultą:
1. Kraujo tyrimas
Kraujo tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti, kaip greitai susidaro kraujo krešuliai, koks yra cukraus kiekis ir kokia yra infekcijos galimybė.
2. KT nuskaitymas
Kompiuterio tomografija gali sudaryti išsamius jūsų smegenų vaizdus. Atlikdamas kompiuterinę tomografiją, gydytojas gali nustatyti bet kokį kraujavimą, naviką ar smegenų insultą. Priklausomai nuo jūsų būklės, galima atlikti kelių tipų KT tyrimus.
3. MRT tyrimas
Atliekant MRT tyrimą radijo bangos ir magnetai sukuria jūsų smegenų vidaus vaizdus. Atlikęs šį testą, gydytojas gali patikrinti, ar smegenų audiniai nėra pažeisti dėl išeminių ar hemoraginių insultų.
4. Karotidų ultragarsas
Atliekant šį testą, miego arterijos vaizdui gauti naudojamos garso bangos. Šios arterijos yra jūsų kakle. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti riebalų ir kraujo tekėjimą miego arterijose.
5. Smegenų angiograma
Gydytojas įkiš mažą kateterį per kirkšnį. Tada šis kateteris pateks į miego ar stuburo arteriją.
Tada bus suleistas dažiklis, kad rentgeno nuotraukoje būtų galima pamatyti jūsų arterijas. Tikslas yra išsamiau pažvelgti į smegenų ir kaklo arterijas.
6. Echokardiograma
Echokardiograma ar širdies echo testu siekiama surasti krešulių jūsų širdyje, kurie gali pakenkti smegenims.
Kokie yra įprasti hemoraginio insulto gydymo būdai?
Jei patyrėte insultą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kuo skubesnis gydymas gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Hemoraginio insulto gydymas paprastai apima:
- Smegenų vaistų patinimas.
- Vaistai nuo galvos skausmo.
- Priepuoliai, tokie kaip fenitoinas.
Kai kuriais sunkiais atvejais reikalingos chirurginės procedūros, kad būtų sustabdytas kraujavimas, sumažintas slėgis kaukolės viduje ir pagreitintas sveikimas. Kai kurios operacijos, kurias galima atlikti, yra:
- Arterijos apsigimimų operacija.
- Aneurizmų chirurgija.
- Kateterio naudojimas.
- Stereotaktinė radiochirurgija.
Norint greičiau pasveikti, gali prireikti įvairių rūšių terapijos ir reabilitacijos. Galima pasirinkti kineziterapiją, darbo terapiją ar pokalbių terapiją.
Reabilitacijos tikslas yra padėti kuo greičiau atkurti paciento fizinius ir kalbėjimo sugebėjimus.
Hemoraginio insulto prevencija
Toliau pateikiamas gyvenimo būdas, kuris gali padėti išvengti insulto, įskaitant kraujavimo insultą:
1. Gyvenkite sveikiau
Galite pabandyti pakeisti savo mitybą sveikesniu ir maistingesniu meniu. Verčiau sumažinkite cholesterolio, sočiųjų riebalų, cukraus ir natrio kiekį dietoje.
Be sveikos mitybos, reguliariai kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį organizme, kad sužinotumėte, kaip valgymo įpročiai veikia jūsų sveikatos būklę.
Padidinkite daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų vartojimą, kad išvengtumėte ligų, galinčių sukelti insultą.
2. Reguliariai mankštinkitės
Kiekvieną dieną būtinai reguliariai judinkite kūną. Mankšta gali sumažinti kraujospūdį ir pagerinti kraujagyslių bei širdies sveikatą.
Galite pabandyti mankštintis 30 minučių per dieną, užsiimdami tokiomis veiklomis kaip laisvalaikis, bėgiojimas , plaukimas ar važiavimas dviračiu. Nereikia išbandyti per sunkių sporto šakų, nes svarbiausia tai daryti nuosekliai ir rutiniškai.
3. Venkite rūkymo ir alkoholio vartojimo
Rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas ne tik padidina insulto riziką, bet ir gali neigiamai paveikti jūsų bendrą sveikatą. Todėl pradėkite vengti cigarečių ir alkoholinių gėrimų.
4. Įveikti miego sutrikimus
Jei turite miego sutrikimų, pasitarkite su gydytoju, ar nėra miego sutrikimų simptomų. Priežastis ta, kad, pasak „Mayo“ klinikos, yra miego sutrikimų, dėl kurių kurį laiką negalėsite kvėpuoti. Jei to nepaisysite, tai tikrai gali sukelti insultą.
Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.