Turinys:
- Ar stresas gali sukelti ligą?
- Pykinimas
- Nevirškinimas
- Lengvai įskaudinamas
- Būkite sveiki, kai ištinka stresas
- 1. Pasikonsultuokite su savo gydytoju
- 2. Sportuokite kiekvieną dieną
- 3. Valgykite sveiką maistą
- 4. Išmokite atsipalaiduoti
- 5. Išplėskite savo draugystę
- 6. Pasikalbėkite su profesionaliu terapeutu
- 7. Atsipalaiduokite pakankamai
Daugelis žmonių yra patyrę stresą. Tačiau paaiškėja, kad stresas gali paveikti jūsų kūną ir padaryti jus jautrų ligoms. Ypač jei jūsų patiriamas stresas trunka ilgai, tai gali padidinti jūsų ligos riziką. Kaip gali? Ką turėtumėte daryti, kad būtumėte sveiki? Patikrinkite atsakymą čia.
Ar stresas gali sukelti ligą?
Stresas gali atsirasti dėl pasikeitusios supančios aplinkos, todėl kūnas sureaguos ir reaguos kaip apsauginė priemonė. Kai ištinka stresas, kūnas paprastai bandys atkurti situaciją. Tačiau jei stresas atsiranda dažnai, kūnas užtruks ilgiau.
Dėl to sutriks kūno veikla. Žinoma, šios problemos gali būti susijusios su daugeliu sistemų, organų ir liaukų, kurias veikia reakcija į stresą. Toliau pateikiamos reakcijos, kurias jūsų kūnas patiria patyrus stiprų stresą.
Pykinimas
Tyrimas skelbia, kad stresas gali sutrikdyti hormonų serotonino ir adrenalino gamybą. Dėl to, kai patiriate stresą, patirsite pykinimą. Taip yra todėl, kad, patyrus stresą, žarnynas siunčia smegenims pranešimą, kad turėtumėte bijoti ir sukelti pykinimą.
Nevirškinimas
Nerimas ir nerimas, sukeliantis stresą, gali labai apkrauti skrandį ir žarnas, įskaitant skrandžio rūgštį ir virškinimą. Taigi, dažnai patirdami stresą, pajusite, kad jūsų skrandyje kažkas negerai.
Lengvai įskaudinamas
Kiekvieną dieną jūsų kūnas kovoja su virusais ar bakterijomis, kurios bus ir įsiveržė į kūną. Pasirodo, kad dėl to stresas gali susilpninti imuninę sistemą, tai gali padidinti riziką patirti nedidelių ligų, tokių kaip pykinimas, kosulys, gripas, padidėję limfmazgiai, sausas liežuvis, galvos svaigimas, galvos skausmas ar skrandžio sutrikimas.
Būkite sveiki, kai ištinka stresas
Nerimas ar pernelyg didelis nerimas, sukeliantis stresą, gali sukelti disbalansą jūsų organizme. Nepaisant to, yra keletas būdų, kaip pasirūpinti savo sveikata, kai ištinka stresas. Štai keletas patarimų, kuriuos galite padaryti.
1. Pasikonsultuokite su savo gydytoju
Jei jau jaučiate stresą rodančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gaukite išsamų fizinį egzaminą, kad įsitikintumėte, jog kitos sveikatos problemos nesukelia streso.
Gydytojas gali skirti tokius vaistus kaip antidepresantai, kurie padės susidoroti su per dideliu stresu.
2. Sportuokite kiekvieną dieną
Reguliariai sportuokite kiekvieną dieną, kad galėtumėte išsaugoti savo sveikatą. Tačiau prieš pradedant tai geriausia pirmiausia pasitarti su gydytoju. Vidutinio fizinio krūvio metu gaminamos cheminės medžiagos gali būti labai naudingos stiprinant imuninės sistemos veiklą.
Reguliarūs aerobikos ir stiprinimo pratimai taip pat yra veiksmingas būdas išmokyti kūną kovoti su nevaldomu stresu.
3. Valgykite sveiką maistą
Daugelis žmonių stresą patiria dėl maisto. Kad nekreiptumėte dėmesio į maistą, kuris vartojamas sveikas ar ne, svarbu tai, kad valgant stresas sumažės.
Net jei patiriate stresą, taip pat turite valgyti sveiką mitybą. Kaip streso šaltinį galite valgyti avokadą, uogas, anakardžius, jogurtą ar apelsinus.
Šie sveiki maisto produktai gali padėti išvengti ilgalaikio streso. Be to, jame yra gerų maistinių medžiagų, kurios, kaip įrodyta, skatina energiją, mažina streso hormono kortizolio kiekį ir padidina hormono serotonino (laimingo hormono) kiekį.
4. Išmokite atsipalaiduoti
Atsipalaidavimo metodai gali sukelti atsipalaidavimo reakciją, kuri yra fiziologinė būsena, kuriai būdingas šilumos jausmas ir ramus psichinis budrumas. Tai yra priešinga reakcijai „kovoti ar bėgti“.
Atsipalaidavimo metodai gali suteikti realių galimybių sumažinti nerimą ir nerimą. Tai taip pat gali pagerinti jūsų sugebėjimą įveikti stresą. Atsipalaidavus padidėja smegenų kraujotaka ir smegenų bangos pereina nuo budrumo, beta ritmo prie atsipalaidavusio alfa ritmo. Įprastos atsipalaidavimo technikos apima gilų pilvo kvėpavimą, meditaciją, raminančios muzikos klausymą ir tokias veiklas kaip joga ir taiči.
5. Išplėskite savo draugystę
Vienatvė apsunkina streso valdymą. Žmonių, turinčių didelį draugų tinklą, gyvenimo trukmė ne tik didesnė, palyginti su žmonių, neturinčių žmonių, bet ir daugeliu atvejų sergama mažiau.
6. Pasikalbėkite su profesionaliu terapeutu
Psichologinės konsultacijos gali padėti jums sukurti tinkamas įveikos strategijas sprendžiant problemas, kurios sukelia pernelyg didelį stresą.
Terapeutas padės jums nustatyti, kokių minčių ir įsitikinimų tipai sukelia jums pernelyg didelį stresą. Terapija taip pat gali padėti jums pasiūlyti būdus, kurie padėtų jums pasikeisti ir su jūsų noru keistis. Nes terapeuto sėkmę palaiko ir jūsų noras.
7. Atsipalaiduokite pakankamai
Rūpinkitės savo sveikata tinkamai pailsėję. Daugybė tyrimų parodė, kad miego trūkumas gali klaidinti nuotaika taip pat smegenų veikla. Kai patiriate stresą ir miego trūkumas, jūsų kūnas bus vis labiau priblokštas gintis nuo ligų. Taigi, pabandykite kiekvieną vakarą pakankamai miegoti.