Pasienio asmenybės sutrikimas: medicinos simptomai • sveiki sveiki

Apibrėžimas

Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?

Pasienio asmenybės sutrikimas yra psichologinė būklė, kai žmogui sunku valdyti savo emocijas. Šiai būklei, dar vadinama ribiniu asmenybės sutrikimu, paprastai būdingi pokyčiai nuotaika staigūs, nesaugūs ir sunkūs socialiniai santykiai.

Pasienio asmenybės sutrikimas yra sutrikimas, dėl kurio ligoniai beveik visada gali jaustis susirūpinę, nepilnaverčiai (nepilnaverčiai) ir baimingi.

Natūralu, kad, kai ketinate priimti svarbius sprendimus, jaučiate nerimą. Tačiau, jei ir toliau taip jausitės, net kai nėra aiškių veiksnių, gali būti, kad tai, ką patiriate, yra pasienio asmenybės sutrikimo simptomas.

Įsivaizduokite laiką, kai buvote su šeima. Jūsų šeima linksmai šnekučiuojasi, garsiai juokiasi. Staiga jūs tiesiog pasijutote liūdnas ir sutrikęs, kodėl negalite tiesiog mėgautis atmosfera, kaip ir visi? Galų gale jūs kaltinate ir nekenčiate savęs.

Kitas pavyzdys, kai jūs ir draugas susitarėte kartu žiūrėti filmą kine. Deja, jūsų draugas pažadą atšaukė.

Net jei jūsų draugė atšaukė dėl to, kad turėjo ką nors svarbaus padaryti, jūs negalite suvaldyti neigiamos minties, kad ji iš tikrųjų atšaukia, nes nenori su jumis išeiti.

Tokios mintys galų gale leidžia pasijusti tuščiam ir beviltiškam. Tarsi jūs esate vienas šiame pasaulyje ir niekas nesupranta, kaip jūs jaučiatės.

Tačiau, kita vertus, jūs taip pat jaučiatės užlietas įvairių rūšių neigiamų emocijų. Atsiradus šiems jausmams, galite nesusivaldyti.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Pasienio asmenybės sutrikimas yra būklė, galinti pakenkti bet kam. Ši liga gali pasireikšti bet kokiu amžiaus lygiu.

Galite apriboti savo galimybes susirgti šia liga, sumažindami rizikos veiksnius. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į gydytoją.

Požymiai ir simptomai

Kokie yra ribinio asmenybės sutrikimo požymiai ir simptomai?

Remiantis Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas 2009 m. galima sakyti, kad asmeniui būdingas ribinis asmenybės sutrikimas, jei jam pasireiškė penki ar daugiau simptomų. Pasienio asmenybės sutrikimo simptomai yra šie:

• Turėkite nestabilių emocijų, pavyzdžiui, vieną dieną jausitės labai pasitikintys savimi, bet kitą dieną jausitės labai beviltiški. Keisti nuotaika nestabilų taip pat lydi tuštumos jausmas ir pyktis.
• Dažnai būna sunku užmegzti ir palaikyti santykius.
• Dažnai imkitės veiksmų negalvodami apie veiksmo riziką.
• Turi priklausomybės nuo kitų žmonių jausmą.
• Atlikti veiksmus, kurie gali pakenkti sau, arba galvoti ir planuoti sau žalingus veiksmus.
• Bijokite atstūmimo ar nerimo dėl vienatvės
• Dažnai tikėdami netikrais dalykais arba matydami ar girdėdami netikrus dalykus.

Kiti asmenybės sutrikimai, tokie kaip nerimas, valgymo sutrikimai (pvz., Nervinė anoreksija ir bulimija) arba priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, yra sąlygos, kurias gali patirti asmuo, turintis pasienio asmenybės sutrikimą.

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ar simptomų. Jei nerimaujate dėl simptomų, pasitarkite su gydytoju.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Turėtumėte kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei jaučiate stresą, nusivylimą ar norą pakenkti sau ar net kitiems. Jei atidelsite laiką, rizikuojate prarasti geriausią laiką gydytis

Priežastis

Kas sukelia ribinį asmenybės sutrikimą?

Iki šiol ekspertams nepavyko nustatyti tikslios šio asmenybės sutrikimo priežasties. Tačiau ekspertai mano, kad genetiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip prievartos ar vaikystėje patirtos patirties istorija, yra susiję su šio asmenybės sutrikimo atsiradimu.

Be to, slenkstinis asmenybės sutrikimas paprastai pablogės, jei jį lydės kiti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas, narkotikų vartojimas ir sutrikusios nuotaikos.

Rizikos veiksniai

Kas padidina riziką susirgti šia liga?

Žmonės, patyrę smurtą, prievartą ar apleisti, dažnai yra labiau linkę į šį asmenybės sutrikimą nei vidutinis žmogus.

Cituota iš Mayo klinikos, keli veiksniai, susiję su asmenybės vystymusi, gali padidinti ribinio asmenybės sutrikimo riziką. Ribinio asmenybės sutrikimo rizikos veiksniai yra šie:

• Paveldimumas. Jums gali kilti didesnė rizika, jei artimi giminaičiai, tokie kaip jūsų mama, tėvas, broliai ir seserys, buvo panašiai aplaidūs.
• Įtempta vaikystė.Kai kurie žmonės, sergantys šia liga, yra seksualinės ar fizinės prievartos aukos arba vaikystėje buvo apleisti.

Jei neturite aukščiau nurodytų rizikos veiksnių, tai nereiškia, kad neturėsite šio sutrikimo.

Šie veiksniai yra bendro pobūdžio ir naudojami tik kaip nuoroda. Norėdami gauti išsamesnės informacijos, kreipkitės į gydytoją specialistą.

Vaistai ir vaistai

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Kokios yra mano pasienio asmenybės sutrikimo gydymo galimybės?

Pasienio asmenybės sutrikimo gydymas yra psichologinė terapija kartu su kognityvine elgesio terapija. Psichoterapiją gali atlikti ir psichiatras. Ribinio asmenybės sutrikimo gydymo tikslai yra sumažinti simptomus ir elgesio pokyčius bei sustiprinti santykius su paciento šeima, draugais ir kolegomis.

Psichoterapijos konsultacijos pas psichologą ar terapeutą gali padėti turintiems pasienio asmenybių. Psichoterapiją galima atlikti du kartus per savaitę.

Psichoterapijos tikslas yra sumažinti gyvybei pavojingus veiksmus, padėti sureguliuoti emocijas, suteikti motyvaciją ir padėti pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapiją galima atlikti tiek individualiai, tiek grupėmis.

Remiantis žurnaluose atliktais tyrimais Pirminė psichiatrija tiems, kuriems buvo atlikta psichoterapija, buvo gera pažanga kuriant socialinius santykius, susilaikė nuo impulsyvumo ir pavojų bei kontroliavo emocijas po šešių mėnesių.

Kognityvinė elgesio terapija daugiau dėmesio skiria konkretiems mąstymo būdams, kad sutrikimo simptomai pasireiškia pacientams. Kognityvinė terapija naudojama siekiant nutraukti santykį tarp darbo sukelto streso ir paciento psichinio atsako į jį. Gydytojas sujungs dvi terapijos rūšis, kad sustabdytų paciento sutrikimą.

Kai kurie gydytojo paskirti vaistai padės pacientui kontroliuoti atsirandančius dirgiklius ir sutrumpins neurozės atvejus (pvz., Haliucinacijos, kliedesiai), padės palaikyti nuotaiką, taip pat sumažins staigių nuotaikos pokyčių ir depresijos simptomus.

Kokie yra įprasti šios būklės testai?

Psichiatras nustatys diagnozę, remdamasis aukščiau išvardytais asmenybės sutrikimo slenksčio simptomais. Jei turite bet kurį iš šių simptomų, gydytojas išrašys medicininę diagnozę ir taip padės jums pasirinkti ir nustatyti terapijos tvarkaraštį.

Šios būklės diagnozė dažniausiai nustatoma suaugus, o ne vaikystėje ar paauglystėje. Taip yra todėl, kad simptomai, kurie atsiranda vaikui, laikui bėgant gali išnykti, jiems pradėjus mąstyti brandžiai.

Namų gynimo priemonės

Kokie yra gyvenimo būdo pakeitimai ar namų gynimo būdai, kuriuos galima naudoti gydant pasienio asmenybės sutrikimą?

Yra keletas patarimų žmonėms, turintiems pasienio asmenybės sutrikimų, kad jie galėtų jaustis geriau ir kontroliuoti. Šie patarimai yra būdai, kuriuos galite padaryti, kai pasikartojantys pasienio asmenybės sutrikimo simptomai.

• Fizinė veikla, tokia kaip šokiai, ėjimas, mankšta, namų valymas ar kita veikla, atitraukianti nuo dabartinių emocijų.
• Muzikos grojimas gali padėti tobulėti nuotaika . Leiskite linksmą muziką, kai liūdna, arba paleiskite raminančią muziką, kai jaučiate nerimą.
• Kalbėkitės ir pasakokite istorijas su žmogumi, kuriuo pasitikite.
• Darykite meditaciją.
• Atlikite kvėpavimo pratimus. Atsisėskite arba atsigulkite ramioje vietoje, tada ramiai, lėtai ir giliai įkvėpkite.
• Pakankamai išsimiegokite ir pailsėkite.
• Perskaityk įdomią knygą.
• Atpažinkite ir valdykite kiekvieną kylančią emociją, pavyzdžiui, laikydami dienoraštį.
• Maudykitės šiltai, ypač prieš miegą, jei taip pat turite nemigos.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.