Leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) funkcija ir normalus jų skaičius organizme

Leukocitai yra vienas iš keturių žmogaus kraujo komponentų. Nors skaičių nėra tiek, kiek raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių funkcija yra ne mažiau svarbi. Kokie yra pagrindiniai baltųjų kraujo kūnelių vaidmenys mūsų kūne? Koks normalus leukocitų skaičius sveikiems žmonėms? Peržiūrėkite visą paaiškinimą žemiau.

Kas yra leukocitai?

Leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai yra kraujo komponentas, kuris veikia imuninę sistemą, dar vadinamą imunine sistema. Normalūs suaugusių leukocitų kiekiai svyruoja nuo 4500–11 000 / mikrolitrai (mcL) kraujo. Jei rezultatai yra nenormalūs, gali pasireikšti būklė, vadinama leukocitoze (per daug baltųjų kraujo kūnelių) arba leukopenija (per mažai baltųjų kraujo kūnelių).

Leukocitai veikia sekdami mikroorganizmus ar svetimas molekules, sukeliančias ligą ar infekciją, tokias kaip bakterijos, virusai, grybai ar parazitai. Leukocitai apsaugo ne tik nuo ligų ir infekcijų sukeliančių mikrobų, bet ir nuo pašalinių medžiagų, galinčių kelti grėsmę kūno būklei.

Leukocitai turi įvairių tipų. Yra keli baltųjų kraujo kūnelių tipai, kurie iškart veikia, kad visiškai sunaikintų mikrobus. Taip pat yra tokių, kurie gamina „ginklus“ antikūnų pavidalu, kad apsaugotų kūną. Nenustokite čia, yra ir kitų rūšių baltųjų kraujo kūnelių, kurie veikia kaip „įsibrovusių“ leukocitų būrių informacija, kad liga atsirado.

Kokios yra leukocitų rūšys ir jų funkcijos?

Yra penki skirtingi leukocitų tipai, kurie sukuria konkrečias užduotis, atsižvelgdami į kiekvieno galimybes ir svetimų molekulių, kurioms priešinasi, tipus.

Baltųjų kraujo kūnelių rūšys, būtent neutrofilai, bazofilai, eozinofilai, monocitai ir limfocitai.

1. Neutrofilai

Beveik pusė baltųjų kraujo kūnelių yra neutrofilinės ląstelės. Neutrofilai yra pirmosios imuninės sistemos ląstelės, į kurias reaguojama puolant bakterijoms ar virusams.

Kaip pagrindinis skydas, neutrofilai taip pat siunčia signalus, kurie perspėja kitas imuninės sistemos ląsteles reaguoti į šias bakterijas ar virusus. Neutrofilai paprastai yra pūliai, atsirandantys dėl infekcijos ar žaizdos ant jūsų kūno.

Šie leukocitai išeis išsiskyrę iš kaulų čiulpų ir išbūna organizme tik apie 8 valandas. Jūsų kūnas kiekvieną dieną gali pagaminti apie 100 milijardų neutrofilinių ląstelių.

2. Eozinofilai

Eozinofilai yra leukocitų rūšis, veikianti kovojant su bakterijomis ir parazitinėmis infekcijomis (pvz., Kirminais). Eozinofilai taip pat veikia, kai žmogui pasireiškia alerginė reakcija. Kai eozinofilinių ląstelių yra per daug, tai paprastai yra imuninio atsako į alergeną rezultatas.

Eozinofilai sudaro tik apie 1 procentą baltųjų kraujo kūnelių jūsų kraujyje. Tačiau virškinimo sistemoje skaičiai yra didesni.

Eozinofilai ne tik teikia naudos organizmui, bet ir kenkia. Ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, sergant toksine eritema, eozinofilai gali veikti kaip naudingi elementai ar tiesiog stebėtojai.

3. Bazofilai

Basofilai yra baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kurios sudaro tik apie 1 proc. Bazofilai veikia, kad padidintų nespecifinį imuninį atsaką prieš patogenus (ligas sukeliančius mikrobus, tokius kaip bakterijos ar virusai). Bazofilai yra ląstelės, geriausiai žinomos dėl savo vaidmens sukeliant astmą.

Kai susiduriate su astmos veiksniais, tokiais kaip dulkės, bazofilinės ląstelės išskirs histaminą. Šie bazofilai gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą.

4. Limfocitai (B limfocitai ir T limfocitai)

Limfocitai yra leukocitai, svarbūs palaikant imuninę sistemą. Yra du pagrindiniai limfocitų tipai, būtent B ląstelių limfocitai ir T ląstelės.

B limfocitai gamina antikūnus, kovojančius su jūsų organizmą atakuojančiomis bakterijomis, virusais ir toksinais. Tuo tarpu T limfocitai yra atsakingi už paties organizmo ląstelių, kurias užpuolė virusai ar tapo vėžinėmis, sunaikinimą.

T limfocitai yra „kovotojai“, kurie kovoja prieš užpuolikus. Šio tipo limfocitai taip pat gamina citokinus, kurie yra biologinės medžiagos, padedančios suaktyvinti kitas imuninės sistemos dalis.

T limfocitai vis dar skirstomi į keletą tipų:

• T ląstelės: atsakingos už baltymų, vadinamų citokinais, išsiskyrimą, kurie padeda nukreipti kitų baltųjų kraujo kūnelių atsaką.
• Citotoksinės T ląstelės (taip pat žinomos kaip natūralios žudančios T ląstelės): geba išskirti molekules, kurios naikina virusus ir kitus svetimkūnius.
• Atminties T ląstelės: atsiras organizmui kovojant su infekcija. Tai naudinga, kad vėliau organizmas galėtų lengviau susidoroti su panašiomis infekcijomis.
• Reguliuojančios T ląstelės (dar vadinamos slopinančiomis T ląstelėmis): padeda reguliuoti kitas T ląsteles, kad būtų išvengta puolimo į paties kūno ląsteles.

5. Monocitai

Monocitai yra leukocitai, kuriuos galima apibūdinti kaip „šiukšliavežius“. Monocitai kilę iš nugaros smegenų, atliekančių judėjimą kraujyje ir blužnyje. Monocitai yra žinomi dėl savo sugebėjimo atpažinti „pavojaus signalus“.

Šio tipo leukocitai sudaro apie 5 procentus visų baltųjų kraujo kūnelių. Monocitų funkcija yra judėti į kūno audinius, valant negyvas juose esančias ląsteles.

Monocitus galima suskirstyti į dviejų tipų ląsteles:

• Dendritinės ląstelės, būtent antigeną pateikiančios ląstelės, žymėdamos svetimkūnius, kuriuos reikia sunaikinti limfocitais.
• Makrofagai - tai ląstelės, kurios yra didesnės ir išgyvena neutrofilus. Makrofagai taip pat gali veikti kaip antigeną pateikiančios ląstelės.

Koks yra normalus leukocitų skaičius?

Pagal Amerikos šeimos gydytojų asociacijos (AAFP) nustatytus standartus, apskaičiuojant pagal amžiaus kategorijas, yra normali leukocitų koncentracija:

• Naujagimiai: 13 000–38 000 / mcL
• Kūdikiai ir vaikai: 5000-20 000 / mcL
• Suaugusieji: 4500–11 000 / mcL
• Nėščios moterys (trečias trimestras): 5800-13200 / mcL

Kas lemia leukocitų skaičiaus padidėjimą ar sumažėjimą?

Kaip paaiškinta aukščiau, leukocitai yra svarbūs palaikant organizmo imuninę sistemą. Jei leukocitų skaičius yra per mažas, esate jautrus ligoms. Tačiau per didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis taip pat gali būti pavojingas.

Mažas leukocitų tyrimas, kuris yra mažesnis nei 4000–4500 mikrolitrui kraujo, gali reikšti, kad jūsų kūnas gali nesugebėti atsikratyti infekcijos, kaip turėtų. Ši būklė yra žinoma kaip leukopenija.

Kai kurios sąlygos, dėl kurių mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis, yra šios:

• Sunki infekcija
• Kaulų čiulpų pažeidimai ar sutrikimai, įskaitant aplastinę anemiją.
• Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė.

Tuo tarpu, jei leukocitų tyrimo rezultatas yra aukštas, kuris yra didesnis nei 11 000 / mcL, tai rodo infekciją ar rimtą būklę, kurią reikia toliau tirti. Ši būklė yra žinoma kaip leukocitozė.

• Infekcija
• Vėžių, tokių kaip leukemija, limfoma ir mieloma, buvimas. Ši būklė atsiranda, kai gaminama daug baltųjų kraujo kūnelių
• Uždegimas, pvz., Uždegiminė žarnyno liga ir autoimuniniai sutrikimai
• Fizinė ar psichinė trauma, pvz., Lūžis ir stresas
• Tu esi nėščia. nėštumas gali padidinti baltųjų kraujo kūnelių skaičių
• Astmai ir alergijoms būdingas eozinofilų baltųjų kraujo kūnelių padaugėjimas