Skirtumas tarp streso ir depresijos, atpažinkite simptomus

Beveik visi patyrė stresą. Tačiau daugelis žmonių taip pat jaučiasi prislėgti. Tiesą sakant, kuo skiriasi stresas nuo depresijos?

Stresas yra normalus reiškinys ir gali būti naudingas tam tikrose situacijose. Kai patiriate stresą, pavyzdžiui, dėl krūvos darbo ar planuojate vestuves, būsite dar labiau motyvuoti sutelkti dėmesį į problemas ir pagerinti savo veiklą. Tačiau turite būti atsargūs, nes jei esate per daug įtemptas, galite patirti depresiją. Net kai kuriais atvejais depresija gali pasireikšti be streso.

Kuo skiriasi stresas nuo depresijos?

Stresas ir depresija pasauliečiams dažnai vartojami kaip keičiami terminai. Iš tikrųjų stresas ir depresija turi esminių skirtumų. Stresas ir depresija veikia nevienodai, todėl elgesys bus kitoks. Jei su ja nesielgiama tinkamai, depresija gali pakenkti psichinei, fizinei ir net gyvybei. Taigi, svarbu gerai suvokti streso ir depresijos skirtumus, kad gerai pasirūpintumėte savimi, kol dar nevėlu.

Stresas paprastai prasideda nuo to, kad jaučiasi priblokštas dėl didelio žmogaus išorės ir vidaus spaudimo, kuris tęsiasi gana ilgą laiką. Stresas gali paskatinti jus dar labiau jaudintis dėl iššūkių, tačiau taip pat gali atkalbėti. Taip yra todėl, kad visi turi skirtingus streso įveikimo mechanizmus.

Kai patiriate stresą, jūsų kūnas perskaito priepuolį ar grėsmę. Kaip savisaugos mechanizmas organizmas gamins įvairius hormonus ir chemines medžiagas, tokias kaip adrenalinas, kortizolis ir noradrenalinas. Dėl to pajusite energijos padidėjimą ir padidėjusią koncentraciją, kad galėtumėte efektyviai reaguoti į streso šaltinius. Kūnas taip pat automatiškai išjungs nereikalingas kūno funkcijas, pavyzdžiui, virškinimą. Tačiau jei stresas kyla nepageidaujamais momentais, kraujas pateks į kūno dalis, naudingas fiziniam atsakui, pvz., Pėdas ir rankas, todėl smegenų funkcija susilpnės. Štai kodėl daugeliui žmonių sunku aiškiai mąstyti patyrus stresą.

Skirtingai nuo streso, depresija yra psichinė liga, neigiamai veikianti sergančiojo nuotaiką, jausmus, ištvermę, apetitą, miego įpročius ir koncentracijos lygį. Depresija nėra nelaimės ar charakterio trūkumų ženklas. Depresija nėra natūrali būsena, kai susiduriate su stresu ar panika. Depresija sergantys žmonės paprastai jaučiasi atkalbinėjami ar motyvuoti, ir toliau liūdi, žlunga ir lengvai pavargsta. Ši būklė gali trukti šešis mėnesius ar ilgiau. Taigi žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, paprastai būna sunku atlikti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, dirbti, valgyti, bendrauti, mokytis ar vairuoti įprastai. Kiekvienas gali susirgti depresija, ypač jei jūsų artimoje šeimoje yra buvę depresijos. Tyrimai taip pat rodo, kad moterims labiau gresia depresija nei vyrams.

Streso simptomai

Stresas gali ištikti bet kurį, įskaitant mokyklinio amžiaus vaikus. Pažvelkite į šiuos depresijos simptomus, kad sužinotumėte, ar patiriate stresą ar depresiją.

• Sunku miegoti
• Atminties problemos
• Koncentracijos atitraukimas
• Dietos pokyčiai
• Irzlus ir irzlus
• Dažnai nervinga ar nerami
• Jausmas, kad jus apninka darbas mokykloje ar biure
• Baimė nesugebėti tinkamai atlikti užduočių

Depresijos simptomai

Depresijos požymiai yra daug sudėtingesni nei streso simptomai. Prasidėjimas taip pat gali būti laipsniškas, todėl sunku žinoti, kada pirmą kartą ištiko depresija. Toliau pateikiami įvairūs dažniausiai pasireiškiantys depresijos simptomai.

• Pasitraukimas iš socialinių ir šeimos ratų
• Jausmas liūdnas, tarsi nebūtų vilties
• Entuziazmo, motyvacijos, energijos ir ištvermės praradimas
• Sunku priimti sprendimą
• Valgykite mažiau ar daugiau nei įprasta
• Miegokite mažiau ar ilgiau nei paprastai
• Sunkumas susikaupti
• Sunku prisiminti
• Jaučiasi kaltas, nesėkmingas ir vienas
• Nuolat neigiamas mąstymas
• Lengvai nusivylęs, piktas ir įžeistas
• Sunku vykdyti kasdienę veiklą
• Prarasti susidomėjimą dalykais, kurie jums patiko anksčiau
• Turėdamas minčių apie savižudybę

Kaip susitvarkyti su depresija

Jei pastebite, kad sergate depresija, turite nedelsdami imtis veiksmų. Depresija yra liga, kurią galima išgydyti tinkamai gydant. Tačiau depresijos išgydyti negalite vienas. Jums reikia kitų pagalbos. Pabandykite eiti į konsultavimo sesiją pas psichologą ar psichiatrą. Jums taip pat gali būti skiriamos įvairios terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir psichoterapija.

Gydymas antidepresantais ir raminamaisiais vaistais gali padėti išspręsti nerimą ar skęsti ilgalaikiame liūdesyje. Miegamieji gali būti siūlomi ir tiems iš jūsų, kurie patiria nemigą ar turi problemų miegoti. Atminkite, kad depresija nėra jūsų kaltė, tačiau galite su ja kovoti. Nuoširdžiai pasidalinkite savo situacija su artimiausiais, kad jie galėtų jus palaikyti ir padėti greičiau pasveikti.

Koks pavojus, jei depresija negydoma?

Negalima laikyti depresijos savaime suprantamu dalyku, nes jos poveikis yra labai pavojingas. Įvairūs tyrimai parodė labai glaudų ryšį tarp depresijos su kepenų liga ir širdies nepakankamumu. Be to, tyrimai taip pat rodo, kad žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, 58% dažniau nutinka nutukimas dėl drastiškų mitybos pokyčių ir nepakankamo fizinio krūvio. Jei nebus gydoma rimtai, jauno amžiaus depresija gali sumažinti smegenų galią ir padidinti Alzheimerio ligos bei insulto riziką.

Kai kuriais atvejais tie, kuriuos jau kamavo didelė depresija, dažniau bandė baigti gyvenimą nusižudydami. Tada atėjo laikas rimtai vertinti stresą ir depresiją. Pripažinkite skirtumą tarp šių problemų ir patirkite su stresu bei depresija prieš pat per vėlai.