Turinys:
- Psichinės sveikatos svarba
- Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija
- Kaip vitaminas D gali paveikti žmogaus psichinę būseną
- Iš kur mes gauname vitamino D?
Be sveikos fizinės būklės palaikymo, psichinė būsena yra nepamirštama sveiko gyvenimo dalis. Vitaminas D yra viena iš maistinių medžiagų, reikalingų fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti. Smegenys, kaip organas, turintis įtakos žmogaus elgesiui, turi kelis vitamino D receptorius, todėl gavus pakankamai vitamino D, tai turės įtakos mūsų smegenims ar mentalitetui.
Psichinės sveikatos svarba
Psichinė sveikata yra glaudžiai susijusi su emocinėmis ir psichologinėmis sąlygomis. Šie du komponentai lemia jo mąstymą, jausmus ir elgesį kasdieniame gyvenime. Be to, psichinė sveikata lemia ir tai, kaip žmogus kovoja su stresu ir bendrauja su kitais.
Nors psichinei sveikatai įtakos turi daugybė dalykų, žmogaus biologiniai mechanizmai, tokie kaip genetika ir smegenų darbas, taip pat daro įtaką žmogaus psichiniams procesams. Be to, neretai įvairios fizinės būklės mus priverčia mąstyti ir elgtis nenormaliai arba patirti psichinių ligų. Viena jų - depresija.
Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija
Depresija yra psichinė liga, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai, iš kurių vienas yra fizinė žmogaus būklė. Nors tai tiesiogiai nesukelia kūno funkcijos sutrikimų, depresija vis tiek priskiriama sunkiai ligai, galinčiai pabloginti žmogaus fizinę sveikatos būklę. Depresiją gali sukelti stresas ar liūdesys, kurį sukelia įvairios socialinės ir sveikatos problemos. Depresijai būdingi lengvai atpažįstami elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, atrodymas nelaimingas ir atsitraukimas iš socialinių situacijų.
Depresija taip pat yra labiausiai paplitusi psichinių ligų rūšis, nes ji turi įvairių rizikos veiksnių, įskaitant:
- Liga - Hormoniniai sutrikimai ir lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ligos ar vėžys, gali sukelti didelį liūdesį.
- Nesveikas gyvenimo būdas - įpročiai, tokie kaip rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka, žmogui sunkiau susidoroti su stresu.
- Moterys - moterys dažniau patiria emocinius sutrikimus, sukeliančius depresiją.
- Vyresnio amžiaus - įvairūs fiziniai ir gyvenimo pokyčiai 45–64 metų amžiaus grupėje sukelia žmogaus sumišimą, praranda pasitikėjimą savimi ir sukelia depresiją.
Kaip vitaminas D gali paveikti žmogaus psichinę būseną
Vitamino D nauda palaikant psichinę sveikatą buvo tiriama daugiau nei dešimtmetį. Vieno tyrimo rezultatai teigė, kad mažas vitamino D kiekis organizme yra susijęs su depresijos simptomų atsiradimu vyresnio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu kiti tyrimai taip pat rodo, kad davus vitamino D sumažėja simptomų, kuriuos patiria žmonės, sergantys depresija. Sukėlė depresines sąlygas Sezoninis afektinis sutrikimas (BAD), atsirandantis žiemą, taip pat siejamas su mažu vitamino D kiekiu organizme.
Vitaminas D yra vienas iš riebaluose tirpių vitaminų, reikalingų kiekvienam kūno funkcijos lygiui. Kiekviename kūno audinyje yra vitamino D receptorių, įskaitant smegenis. Smegenyse vitamino D receptoriai yra toje pačioje smegenų dalyje, kuri daro depresijos poveikį. Todėl vitamino D trūkumas turės įtakos fizinei ir psichinei sveikatai. Vitaminas D taip pat veikia suaktyvindamas imuninę sistemą ir išskirdamas hormonus dopaminą ir serotoniną, kurie veikia smegenų funkciją ir vystymąsi.
Be to, vitaminas D gali turėti antidepresantinį poveikį, kuris veikia smegenis. Vitaminas D gali paveikti smegenyse reikalingo hormono monoamino kiekį. Tai tas pats būdas, kai kai kurių rūšių antidepresantai veikia padidindami monoamino hormoną smegenyse, kad gydytų depresiją.
Nors psichinės sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, turi įvairių priežasčių, norint pagerinti smegenų funkciją, vitamino D vis tiek reikia vartoti. Depresines sąlygas gali pabloginti smegenų hormonų disbalansas. Vitamino D vartojimas pagreitins smegenų atsigavimą ir palengvins depresijos simptomus.
Iš kur mes gauname vitamino D?
Vitamino D poreikį galima patenkinti vartojant įvairius maisto produktus, papildus ir sintetinant nuo saulės šviesos. Tačiau natūralus suvartojimas, pvz., Naudojant maistą ir saulės sintezę, bus daug sveikesnis, nes jis turi labai mažą hipervitaminozės riziką. Įvairūs maisto šaltiniai, kuriuose yra daug vitamino D, be karvės pieno, įskaitant:
- Riebi žuvis: lašiša, sardinės, skumbrė
- raudona mėsa
- Vištienos kepenys
- Kiaušinis
- Stiprintas maistas
Be to, Indonezijoje jūsų kūnas lengvai sintetins vitaminą D, nes jis turi daug saulės spindulių. Ryte išėjęs į lauką, organizmas daugeliu metų dienų galės lengvai gauti vitamino D.