Neišspręstas sunkus stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, kokia yra priežastis?

Iš esmės stresas yra kūno būdas apsisaugoti nuo žalos, kad išlaikytų mus susikaupusius, aktyvius ir visada budrius. Nepaisant to, šią savisaugos reakciją smegenims nėra lengva suvaldyti ir ilgainiui tai gali sukelti psichinę įtampą. Žinoma, kad stiprus stresas yra ne tik įvairių degeneracinių ligų priežastis, bet ir daro įtaką žmogaus mąstymui ir elgesiui - netgi sukelia psichikos sutrikimus.

Koks yra didelio streso poveikis smegenų funkcijai?

Stiprus stresas gali paveikti smegenų struktūrą, kuri gali sukelti smegenų medžiagos disbalansą. Tai buvo nustatyta atlikus potrauminio streso sutrikimo (PTSS) žmonių smegenų tyrimą, kuris parodė baltosios medžiagos dalių santykio pokytį (baltoji medžiaga) su pilkaja medžiaga (pilkoji medžiaga) smegenys. Manoma, kad abi medžiagos yra tos pačios kameros, tačiau joms tenka skirtingos „užduotys“ ir vaidmenys.

Baltoji medžiaga susideda iš mielino nervų apvalkalų, kurie yra naudingi perduodant informaciją, o pilkoji medžiaga susideda iš neuronų ir glijos, kurie yra naudingi apdorojant ir saugant informaciją. PTSS yra būklė, kai sergantysis patiria stiprų stresą dėl praeities traumos. Tyrimo duomenimis, PTSS sergantiems pacientams smegenų baltosios medžiagos yra daugiau nei pilkosios.

Mažas neuronų skaičius, kai smegenys patiria didelį stresą, sumažina gebėjimą apdoroti informaciją, todėl smegenų ląstelių bendravimas tampa sutrikęs ir neveiksmingas. Kita vertus, patyrusios stresą smegenys taip pat greičiau nei paprastai reaguoja į baimę ir sukelia smegenų nusiraminimo mechanizmo sutrikimą.

Ankstyvieji psichikos sutrikimų simptomai dėl stipraus streso, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Šiomis dienomis stipraus streso, kurį sukelia socialinės ar darbo problemos, sąlygos laikomos įprasta. Nors tai ne visada daro tiesioginę įtaką fizinei sveikatai, leidimas protui ir kūnui smaugti stresą gali sukelti rimtų psichinių problemų, kurios dažnai nesuvokiamos.

Stiprus stresas turi įtakos psichinei sveikatai, pasireiškiant įvairių tipų simptomais, įskaitant:

Emociniai pokyčiai

• Jaučiasi nelaimingas
• Nerimas ir sujaudinimas
• Niūrus ir irzlus
• Jausmas labai apkrautas
• Jaučiasi vienišas, bet linkęs izoliuotis

Pažintinės funkcijos pokyčiai

• Silpna atmintis
• Sunkumas susikaupti
• Sunkumai bendraujant
• Sunku priimti sprendimą
• Visada neigiamas mąstymas
• Visada jaudinkis ir galvok apie tai

Elgesio pokyčiai

• Valgo per daug ar per mažai
• Miega per ilgai arba per mažai
• Venkite bendrauti su kitais žmonėmis
• Palikite arba atidėkite darbą
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas kaip atsipalaidavimo priemonė
• Atrodykite nervinga
• Dažnai meluoja ir teisinasi
• Per daug gynybinis ir įtarus kitus
• Impulsyvus potraukis apsipirkimui, lošimams, atsitiktiniam seksui ir kt.

Pavojingiausias dalykas esant stipriam stresui yra tada, kai esame labai įpratę kovoti su stresu. Tai lemia mūsų emocinę būseną, mintis ir elgesį mums to nežinant. Atpažinti stresą pagal pradinius simptomus yra labai svarbu, kad galėtume su juo susidoroti kuo anksčiau.

Kokius psichikos sutrikimus gali sukelti stiprus stresas?

Streso hormono kortizolio išsiskyrimas ilgą laiką taip pat gali turėti tiesioginės įtakos hormonų kontrolės darbui smegenyse ir sukelti keletą psichinės sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui:

Depresija

Depresiją gali sukelti šalutinis hormono kortizolio produktas, dėl kurio žmogus gali jaustis silpnas ar ramus. Perteklinis šių atliekų kaupimasis atsiranda dėl stipraus streso, kuris negydomas ir galiausiai sukelia depresiją. Depresija yra tamsios nuotaikos pokyčių būklė, kuri vyksta nuolat ilgą laiką, priešingai nei liūdesio ar sielvarto jausmai, kurie dažniausiai pasitaiko retkarčiais ir laikui bėgant gali išnykti. Depresija izoliuoja ligonį nuo gyvenimo ir socialinių santykių ir yra priversti jį galvoti apie savo gyvenimo pabaigą.

Bipolinis sutrikimas

Bipolinis sutrikimas būdingas nuotaikos pokyčių ciklui nuo maniakinės (labai, labai laimingos) ir depresinės (labai, labai liūdnos) fazių, kurios dažnai keičiasi dienų, savaičių ar mėnesių laikotarpiu. Šie pokyčiai gali būti dar blogesni, jei sergantysis ilgesnį laiką patiria stiprų stresą arba blogėja. Depresijos fazėje sergantysis jaučia liūdesį ir pablogėjimą, tačiau manijos fazėje smarkiai padidėja nuotaika, kai sergantysis jaučiasi itin laimingas, hiperaktyvus ir energingas. Maniakinė fazė yra dar pavojingesnė, nes žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, būna impulsyvūs ir turi silpnus sprendimų priėmimo įgūdžius. Maniakinės fazės simptomai priverčia ligonį elgtis impulsyviai - daryti pavojingus dalykus, negalvojant apie pasekmes.

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimus galima nustatyti pagal pernelyg didelio nerimo simptomus, tokius kaip baimė, negalėjimas nejudėti vietoje ir gausus prakaitavimas. Rimtas nerimo sutrikimas taip pat gali sukelti nepagrįstą baimę daryti dalykus. Be tinkamo gydymo sunkus patiriamas stresas gali virsti depresija ir sukelti PTSS simptomus.