Turinys:
Varpos forma, kai ji yra stačia, iš tikrųjų gali būti tam tikrų sveikatos problemų simptomas. Taip, tyrimai netgi parodė, kad išlenkta varpa gali būti ankstyvas vėžio požymis arba padidinti riziką susirgti vėžiu. Štai paaiškinimas.
Tyrimai įrodo, kad išlenkta varpa gali būti vėžio požymis
JAV Baylor medicinos koledže atlikti tyrimai rado įrodymų, kad lenkta varpa, medicininiu požiūriu vadinama Peyronie liga, padidina asmens riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. Tyrimo metu iš viso surinkta 1,7 milijono žmonių duomenų. Dėl to Peyronie liga sergantiems vyrams 43 proc. Tikimybė susirgti skrandžio vėžiu, 19 proc. - melanomos odos vėžys ir 39 proc. Didesnė rizika susirgti sėklidžių vėžiu.
Šaltinis: Peyronie ligos advokatai
Peyronie liga yra būklė, kai ant varpos susidaro plokščias randinis audinys, dar vadinamas pluoštine apnaša. Paprastai apnašos susidaro varpos viršuje, apačioje ar šone. Apnašos gali išplisti po visą varpą ir ilgainiui varpa tampa kieta ir sulenkta.
Šis rando audinys vėliau gali sukelti skausmą erekcijos metu iki impotencijos. Kreivės, atsirandančios dėl Peyronie ligos, gali apsunkinti seksualinį įsiskverbimą. Tiesą sakant, laikui bėgant varpos dydis ir forma susitraukia, kol tampa vis trumpesnis.
Tyrimais nustatyta, kad WNT2 genas vaidina svarbų vaidmenį atsirandant Peyronie ligai ir keliems vėžio tipams. Vienas iš Bayloro medicinos koledžo tyrėjų ir urologo dr. Ph.D. Aleksandras Pastuszakas teigė, kad Peyronie sergančių tėvų ir vaikų tyrimų įrodymai dar labiau sustiprina prielaidą, kad šioje ligoje yra genų mutacija, dėl kurios žmogus patenka į tam tikrų rūšių vėžį.
Atlikite įprastus sveikatos patikrinimus
Jei pastebite, kad turite kreivą varpą, kol kas nepanikuokite. Ne visos kreivos varpos sukelia Peyronie ligą ir vėžį. Paprastai šiek tiek išlenkta varpa yra normalu ir neturėtų kelti nerimo. Jei lenkimas atrodo sunkus ir neįprastas, galite nedelsdami jį patikrinti gydytojas.
Amerikos urologų asociacijos duomenimis, jei varpa staiga kreivėja ir stačia kreivė tampa labiau matoma, geriausia kreiptis į gydytoją. Ypač jei šią būklę lydi kiti simptomai, tokie kaip skausmas sekso metu, varpos sutrumpėjimas, erekcijos disfunkcija ir sukietėjusi varpa.
Jei diagnozė sako, kad sergate Peyronie liga, taip pat turite išlikti ramus. Priežastis ta, kad nesate tikri, jog susirgsite vėžiu, jei turite šią vienintelę būklę. Ši liga gali būti gydoma keliomis medicininėmis procedūromis.
Tačiau gera žinia yra ta, kad ši būklė gali pagerėti ir išnykti savaime. Todėl gydytojai paprastai prašo palaukti 1–2 metus, kol imsis rimtesnių medicininių veiksmų, pavyzdžiui, operacijos.
Paprastai gydytojas skirs geriamųjų vaistų ir injekcijų tik tuo atveju, jei erekcijos metu varpa sulenkta daugiau kaip 30 laipsnių. Švirkščiami vaistai, tokie kaip interferonas, padeda sunaikinti varpos audinį.
Jei jūsų gydytojas sako, kad turite „Peyronie“, atlikite įprastus sveikatos patikrinimus, kad pamatytumėte, ar jūsų kūne nėra vėžio ląstelių. Turite būti jautresni savo sveikatai ir kūno signalams.
Ankstyvas nustatymas yra raktas į tai, kad būtų išvengta vėžio plitimo jūsų kūne. Dr. Patuszakas teigė, kad norint įsitikinti, jog organizmo sveikata ir būklė yra gera, svarbu kas metus ar dvejus pasitikrinti.
x
