Mikčiojimas: priežastys, kaip pašalinti ir pan

x

Apibrėžimas

Kas yra mikčiojimas?

Mikčiojimas yra kalbos sutrikimas, kai skiemenys ar žodžiai kartojami ar tariami ilgai, trukdantys normaliam kalbos srautui. Šį kalbos sutrikimą gali lydėti pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, greitas mirksėjimas ir drebulys.

Ši būklė gali apsunkinti bendravimą su kitais, o tai dažnai daro įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Žmonės, turintys šį kalbos sutrikimą, žino, ką pasakyti, bet sunkiai tai pasako. Pavyzdžiui, jie gali lėtai kartoti ar pasakyti žodį, skiemenį ar sakinį arba sustoti pokalbio viduryje ir neskambėti tam tikru skiemeniu.

Mikčiojimas būdingas vaikams kaip įprasta mokymosi kalbėti dalis. Maži vaikai gali mikčioti, kai kalbos ir kalbos įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti, kad būtų galima sekti tai, kas sakoma.

Dauguma vaikų, kuriems yra ši būklė, laikui bėgant savaime pagerės. Tačiau kartais ši būklė gali tapti lėtine liga, besitęsiančia ir suaugus. Šis sutrikimas gali turėti įtakos pasitikėjimui savimi ir bendravimui su kitais žmonėmis.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientams. Šią būklę galima gydyti sumažinant rizikos veiksnius. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į gydytoją.

Ženklai ir simptomai

Kokie mikčiojimo požymiai ir simptomai?

Dažni šios būklės simptomai yra:

• Pradėjus žodį ar sakinį, kyla problemų
• Sulėtinkite žodį ar žodžių garsą
• Garso, skiemens ar žodžio kartojimas
• Pristabdykite tam tikrą skiemenį arba pristabdykite žodį
• Pridėkite žodžių, pvz., „Hm“, jei kyla problemų tęsiant žodžius
• Pernelyg didelis viršutinio veido spaudimas, įtempimas ar judėjimas
• Nerimas dėl kalbos
• Efektyvaus bendravimo apribojimai

Kalbos sutrikimus gali lydėti:

• Greitai mirksi
• Lūpų ar žandikaulio drebulys
• Veido spazmai
• Rankos sugniaužtos

Ši būklė gali pablogėti, kai jaučiatės laimingas, pavargęs ar patyręs stresą, arba kai jaučiate nesaugumą, skubėjimą ir depresiją. Mikčioti gali būti sunku tokiose situacijose, kaip kalbėjimas viešai ar telefonu.

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikro simptomo, kreipkitės į gydytoją.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• Kalbos sutrikimas, trunkantis daugiau nei 6 mėnesius
• Kartu su kitais kalbos ar kalbos sutrikimais
• Dažniau arba tęskite pilnametystę
• Atsiranda raumenų įtempimas arba sunku kalbėti
• Įtakos gebėjimui bendrauti mokykloje, darbe ar socialinei sąveikai
• Sukelia nerimą ar emocines problemas, pavyzdžiui, baimę ar vengia situacijų, kai reikia kalbėti
• Pradedama nuo suaugusiųjų

Priežastis

Kas sukelia mikčiojimą?

Tyrėjai vis dar sužino apie nuolatinio mikčiojimo priežastis. Su šia būkle gali būti siejamas veiksnių derinys. Tarp galimų mikčiojimo, kuris neišnyks, priežastys:

• Kalbos motorikos valdymo anomalijos: kai kurie įrodymai rodo kalbos motorikos valdymo sutrikimus, tokius kaip laikas, jutiminė ir motorinė koordinacija.
• Genetika: šis kalbos sutrikimas dažniausiai pasireiškia šeimose. Atrodo, kad mikčiojimas gali atsirasti dėl paveldėtų (genetinių) anomalijų smegenų kalbos centruose.
• Medicininės būklės: ši būklė kartais gali atsirasti dėl insulto, traumos ar kitų smegenų sužalojimų.
• Psichinės sveikatos problemos: retais atvejais emocinė trauma gali sukelti mikčiojimą.

Rizikos veiksniai

Kas padidina riziką susirgti šia liga?

Daugelis veiksnių kelia pavojų šiai būklei, būtent:

• Turėdami mikčiojančių giminaičių: mikčiojimas dažniausiai būna šeimose
• Vėlyvas vystymasis: vaikai, kurių vystymasis vėluoja arba yra kitų kalbos sutrikimų, linkę mikčioti
• Vyrai: vyrai yra labiau linkę į šį kalbos sutrikimą nei moterys
• Stresas: stresas šeimoje, dideli tėvų lūkesčiai ar kitas stresas gali pabloginti šią būklę

Gydymas

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Kaip diagnozuojama ši būklė?

Kalbos ir kalbos specialistai patologai paprastai gali diagnozuoti kalbos sutrikimus, paprašydami vaiko skaityti garsiai. Jie taip pat gali įrašyti vaiko kalbėjimą arba pamatyti vaiko kalbos modelius. Jūsų vaikui taip pat gali prireikti fizinio egzamino ir kitų testų, kad būtų pašalintos sveikatos problemos, turinčios įtakos kalbos raidai, pavyzdžiui, klausos praradimas.

Jei esate suaugęs žmogus, kuris pradeda mikčioti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Mikčiojimas, prasidedantis suaugus, dažniausiai susijęs su traumomis, sveikatos problemomis ar sunkiomis emocinėmis traumomis. Norėdami nustatyti diagnozę, gydytojas atliks fizinę apžiūrą, užduos keletą klausimų, stebės ir klausys jūsų kalbos.

Kaip tvarkomas mikčiojimas?

Šios ligos gydymas dažnai apima tėvų konsultavimą ir pokalbių terapiją vaikams. Pagrindinis gydymo tikslas yra padėti vaikui išmokti kuo sklandžiau kalbėti.

Kadangi kiekvieno asmens sąlygos ir poreikiai yra skirtingi, vienam žmogui tinkami metodai gali būti ne tokie veiksmingi kaip kitam. Kai kurie gydymo būdai (netinkami) apima:

• Kontroliuojamas sklandumas: tokio tipo kalbos terapija moko sulėtinti kalbą ir pastebėti, kai ji mikčioja. Pradėdami šią terapiją kalbėsite labai lėtai ir atsargiai, tačiau laikui bėgant priprasite prie natūralesnio kalbos modelio.
• Elektroniniai prietaisai: yra keli elektroniniai prietaisai. Vėluoja klausos grįžtamasis ryšys jums reikia sulėtinti savo kalbą, kitaip garsas mašinoje bus nutrauktas. Kitas būdas yra sekti savo kalbą taip, kad skambėtų taip, lyg kalbėtumėtės vieningai su kuo nors kitu. Kasdieninėje veikloje naudojami keli maži elektroniniai prietaisai.
• Kognityvinė elgesio terapija: tokio tipo psichologinės konsultacijos gali padėti nustatyti ir pakeisti jūsų manymo būdus, dėl kurių jūsų mikčiojimas gali pablogėti. Ši terapija taip pat gali padėti įveikti stresą, nerimą ar savigarbos problemas, susijusias su šia būkle.

Namų gynimo priemonės

Kokius gyvenimo būdo pokyčius ar namų gynimo būdus galima naudoti mikčiojimui gydyti?

Štai gyvenimo būdo ir namų gynimo būdai, kurie gali padėti kovoti su mikčiojimu:

• Atidžiai klausykitės savo vaiko: palaikykite natūralų akių kontaktą, kai jis kalba.
• Palaukite, kol vaikas pasakys norimus pasakyti žodžius: netrukdykite jam užbaigti sakinį.
• Skirkite laiko kalbėti su vaiku nesiblaškydami: valgymo laikas yra galimybė kalbėtis su vaiku.
• Kalbėkite lėtai ir neskubėkite: jei kalbėsite tokiu būdu, jūsų vaikas seks jus, o tai gali sumažinti mikčiojimą.
• Kalbėkite pakaitomis: skatinkite kiekvieną šeimos narį būti geru klausytoju ir kalbėdami pakaitomis.
• Sukurkite ramią atmosferą: sukurkite ramią atmosferą namuose, kad jūsų vaikas jaustųsi laisvai kalbėdamasis.
• Nekreipkite dėmesio į vaiko mikčiojimą: stenkitės nekreipti dėmesio į mikčiojimą kasdienio bendravimo metu. Neapsaugokite vaiko nuo situacijų, kurios yra skubotos, spaudžiamos ar reikalaujama, kad vaikas kalbėtų viešai.
• Suteikite daugiau pagyrų nei kritika: geriau girti vaiką už tai, kad jis kalba laisvai, nei atkreipti dėmesį į mikčiojančią būseną. Jei norite pagerinti vaiko kalbą, darykite tai švelniai ir pozityviai.
• Priimkite savo vaiką visiškai: nereaguokite neigiamai, nekritikuokite ir nebaudykite vaiko už mikčiojimą. Tai gali padidinti nesaugumo jausmą. Palaikymas gali labai pakeisti.

Norėdami rasti geriausią jūsų problemos sprendimą, kreipkitės į gydytoją.

Sveiki sveikatos grupe neteikia medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo.