Giliųjų venų trombozė (DVT): simptomai, priežastys ir vaistai

Apibrėžimas

Kas yra giliųjų venų trombozė (DVT)?

Giliųjų venų trombozė arba giliųjų venų trombozė (DVT) yra liga, atsirandanti, kai venoje yra kraujo krešulys, dar vadinamas tromboze. Ši būklė dažniausiai pasireiškia venose, kurios yra giliai kojų raumenyse.

Dėl krešulio kraujotaka sulėtėja, todėl užblokuota vieta tampa patinusi, paraudusi ir skausminga. Jei krešulys nukeliauja į plaučius, rizikuojate susirgti plaučių embolija (užsikimšusiomis venomis plaučiuose) ir sukelti rimtų kvėpavimo problemų.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Giliųjų venų trombozė gali pasireikšti bet kam. Tačiau ši būklė būdinga vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Be to, žmonėms, kurie yra fiziškai neaktyvūs, nėščios moterys ar trombocitų sutrikimas, yra didesnė kraujo krešulių susidarymo rizika. To galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius. Norėdami gauti daugiau informacijos, pasitarkite su savo gydytoju.

Požymiai ir simptomai

Giliųjų venų trombozės (DVT) požymiai ir simptomai

Tik maždaug pusė žmonių, patyrusių DVT, turi požymių ir simptomų. Ant kojų atsirandančius požymius ir simptomus veikia venų gabalėliai. Apskritai giliųjų venų trombozės (DVT) požymiai ir simptomai yra šie:

• Kojos arba kojos venos patinimas
• Kojų skausmas, kurį jaučiate tik stovėdami ar eidami
• Padidėjusi temperatūra kojos srityje, kuri yra patinusi ar skausminga
• Kojų odos paraudimas ar spalvos pakitimas

Kai kurie žmonės nepastebi krešulio gilumoje, kol neturi plaučių embolijos požymių ir simptomų, tokių kaip:

• Dusulys be priežasties
• Skausmas kvėpuojant giliai
• Kosėja kraujas
• Pernelyg didelis kvėpavimas ir greitas širdies ritmas

Gali būti aukščiau nenurodytų požymių ir simptomų. Jei nerimaujate dėl tam tikro simptomo, kreipkitės į gydytoją.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate užsikimšusios arterijos ar DVT požymius ar simptomus, kreipkitės į gydytoją. Maža to, jei jaučiate plaučių embolijos požymius ar simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją

Priežastis

Kas sukelia DVT?

Įvairios priežastys giliųjų venų trombozė yra:

• Kraujagyslių vidinio dangalo pažeidimas. Fizinių, cheminių ar biologinių veiksnių sukelti sužalojimai gali pakenkti kraujagyslėms. Šie veiksniai yra chirurgija, rimta trauma, uždegimas ir imuninės reakcijos
• Kraujo tekėjimas sulėtėja. Dėl nepakankamo aktyvumo kraujotaka gali sulėtėti. Tai gali atsitikti po operacijos, jei sergate ir turite ilgai gulėti lovoje, arba jei keliaujate ilgą laiką.
• Kraujas yra storesnis arba labiau linkęs krešėti nei paprastai. Kai kurios genetinės (paveldimos) sąlygos gali padidinti kraujo krešulių riziką, pvz., Tam tikrų tipų trombocitų sutrikimus ar kitus kraujo krešėjimo sutrikimus, tokius kaip hemofilija. Hormonų terapija ar kontraceptinės tabletės taip pat gali padidinti kraujo krešulių riziką

Rizikos veiksniai

Kas padidina riziką susirgti šia liga?

Daugelis veiksnių gali padidinti šios būklės riziką. Kuo daugiau veiksnių turite, tuo didesnė rizika susirgti DVT.

Tačiau svarbu žinoti, kad turėdami rizikos veiksnių dar nereiškiate, kad tikrai susidursite su liga ar sveikatos būkle. Rizikos veiksniai gali tik padidinti jūsų tikimybę susirgti tam tikromis sveikatos būklėmis.

Galimi DVT ar giliųjų venų trombozės rizikos veiksniai yra šie:

• Kraujo krešėjimo sutrikimų istorija
• Ilgas miegas, pavyzdžiui, ilgas buvimas ligoninėje ar paralyžius
• Sužalojimas ar operacija
• Nėštumas
• Kontraceptinių tablečių ar hormonų terapijos vartojimas
• Antsvoris arba nutukimas
• Dūmai
• Vėžys
• Širdies nepakankamumas
• Uždegiminė žarnų liga
• Yra vyresni nei 60 metų
• Per ilgai sėdi

Komplikacijos

Giliųjų venų trombozės (DVT) komplikacijos

Jei negydoma greitai, giliųjų venų trombozė ar DVT gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų.

Pranešant iš Mayo klinikos puslapio, gali atsirasti 2 komplikacijos dėl giliųjų venų trombozės:

1. Plaučių embolija

Plaučių embolija atsiranda, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagysles. Šie kraujo krešuliai paprastai keliauja iš kitų kūno dalių į plaučius.

Ši komplikacija gali būti pavojinga gyvybei, nes gali sukelti tokius simptomus kaip dusulys, kosulys krauju, krūtinės skausmas ir greitas pulsas.

2. Postflebitinis sindromas

Postflebitinis sindromas yra DVT komplikacija, kurią sukelia venos pažeidimas. Ši žala gali sumažinti kraujotaką paveiktose kūno vietose. Dėl to gali atsirasti skysčių kaupimasis (edema), sukeliantis patinimą.

Vaistai ir vaistai

Pateikta informacija nepakeičia medicinos pagalbos. VISADA pasitarkite su savo gydytoju.

Giliųjų venų trombozės (DVT) gydymas

Gydytojas nustatys geriausias gydymo galimybes ir atsižvelgs į jūsų sveikatos būklę. Įveikiamos įvairios gydymo galimybės giliųjų venų trombozė yra:

• Gydymas atliekamas tiesiogiai skiedžiant kraują skiedikliu (heparinu), kad skystėtų kraujas ir būtų išvengta kraujo krešulių susidarymo. Heparino galima švirkšti į veną arba švirkšti po oda (po oda).
• Gydytojas taip pat skirs kraują skystinančias piliules (varfariną), kad būtų išvengta naujų kraujo krešulių padidėjimo ir susidarymo.
• Trombino inhibitoriai gali būti naudojami kraujo krešuliams gydyti, jei negalite vartoti heparino.
• Jei negalite vartoti kraujo skiediklių arba vaistai neveikia gerai, gydytojas gali rekomenduoti tuščiosios venos filtrą. Filtras įkišamas į didelę tuščią veną, vadinamą tuščiaviduriu tuščiaviduriu skysčiu. Filtras sulaiko kraujo krešulius prieš jiems keliaujant į plaučius, taip užkertant kelią plaučių embolijai. Tačiau filtrai negali sustabdyti naujų kraujo krešulių.
• Gydytojas taip pat gali rekomenduoti specialias kojines kojų patinimui kontroliuoti.

DVT diagnozė DVT?

Kad galėtų diagnozuoti giliųjų venų trombozę, gydytojas paklaus apie simptomus ir atliks tyrimą. Jei įtariama giliųjų venų trombozė , gydytojas gali rekomenduoti daugiau tyrimų diagnozei patvirtinti.

Kai kurie testai, kuriuos gydytojai paprastai atlieka, norėdami patvirtinti DVT diagnozę, yra šie:

• Patinusios kojos ar kitos srities ultragarsas kraujo tėkmei matuoti
• Kraujo tyrimas (D-Dimeer) matuoja kraujyje esančias medžiagas, kurios išsiskiria ištirpus kraujo krešuliui. Jei atlikus tyrimą nustatomas didelis medžiagos kiekis, gali būti giliųjų venų kraujo krešulių

Retais atvejais, kai įtariama diagnozė, tačiau ultragarsas ir kraujo tyrimai nėra galutiniai, gydytojas taip pat gali atlikti specialią rentgeno nuotrauką (venografiją), kai į veną suleidžiamas dažiklis, kad įsitikintų, ar nėra kraujo krešėjimą blokuojančio krešulio.

Namų gynimo priemonės

Kokius gyvenimo būdo pokyčius ar namų gynimo būdus galima padaryti gydant DVT?

Kai kurios gyvenimo būdo ir namų gynimo priemonės, kurios gali padėti jums susidoroti giliųjų venų trombozė yra:

• Gerkite kraujo skiediklius, kaip nurodė gydytojas, ir atlikite kraujo tyrimą tarptautinis normalizuotas santykis (INR) periodiškai stebėti kraujo klampumo lygį reguliariai vartojant vaistą.
• Laikykitės savo gydytojo patarimų, kaip numesti svorio ir daugiau mankštintis, kad sumažintumėte DVT pasikartojimo riziką.
• Vaikščiokite ir ištieskite kojas, jei sėdite ilgą laiką.
• Prieš išvykdami į ilgą kelionę, paskambinkite savo gydytojui ir paklauskite gydytojo apie aspirino vartojimą, jei nebevartojate varfarino.
• Pabandykite pakelti kojas sėdėdami ar gulėdami.

Jei turite klausimų, pasitarkite su savo gydytoju, kad gautumėte geriausią problemos sprendimą.